Per greitas širdies plakimas gali kelti nerimą, ypač kai jis pasireiškia be jokios fizinės veiklos. Paprastai greitas širdies plakimas, arba tachikardija, yra suprantama kaip būsena, kai širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje viršija 100 dūžių per minutę. Šis simptomas gali sukelti diskomfortą ir sutrikdyti kasdieninį gyvenimą. Todėl svarbu suprasti, kokios yra šios būklės priežastys, kokie simptomai pasireiškia ir kaip galima ją valdyti.
Kas yra tachikardija?
Tachikardija yra dažniausiai diagnozuojama būklė, kai širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje viršija įprastą normą. Tai reiškia, kad širdis plaka greičiau nei įprastai, be fizinio krūvio ar emocinio streso. Nors kai kuriais atvejais greitas širdies plakimas gali būti normali organizmo reakcija į tam tikras sąlygas, pavyzdžiui, streso ar baimės metu, yra situacijų, kai tai gali būti rimtos sveikatos problemos požymis.
Dažnos tachikardijos priežastys
- Stresas ir nerimas: Emocinė įtampa dažnai skatina adrenalino išsiskyrimą, skatinantį širdies plakimą greitėti.
- Kofeinas ir nikotinas: Šios medžiagos gali dirginti autonominę nervų sistemą, sukeldamos greitą širdies ritmą.
- Hormonų disbalansas: Problemos su skydliauke gali sukelti širdies ritmo sutrikimus.
- Širdies ligos: Anksčiau buvusios arba besivystančios širdies ligos kartais skatina tachikardiją.
- Chroniškos ligos: Tokios kaip anemija arba diabetas gali turėti įtakos širdies dažniui.
- Dehidracija arba elektrolitų pusiausvyros sutrikimai: Šie veiksniai gali sutrikdyti širdies plakimo dažnį.
Simptomai ir potencialūs pavojai
Tachikardija gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie skiriasi priklausomai nuo priežasties ir individo sveikatos būklės. Dažniausi tachikardijos simptomai yra stiprus širdies plakimas, nuovargis, dusulys, galvos svaigimas ir net apalpimas.
Galimi tachikardijos padariniai
Nors ne visada tachikardija yra pavojinga, ilgą laiką ignoruojant šią būklę, yra galimybė išsivystyti rimtesniems sveikatos sutrikimams. Širdies perkrova gali sukelti širdies raumens silpnėjimą arba širdies nepakankamumą. Taip pat yra mažiau tikėtinas, bet galimas rizikos faktorius – staigus širdies sustojimas, ypač jei širdies ritmo sutrikimai nėra gydomi laiku.
Patarimai tachikardijos valdymui
Suvaldyti tachikardiją gali padėti įvairūs gyvenimo būdo pokyčiai ir gydymo būdai. Šių strategijų taikymas gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti bendrą sveikatos būklę.
Gyvenimo būdo pokyčiai
- Atsipalaidavimo technikos: Bandykite praktikuoti jogą, meditaciją arba kvėpavimo pratimais, kurie padės sumažinti stresą ir normaliu tempu išlaikyti širdies plakimą.
- Subalansuota mityba: Valgykite maisto produktus, turtingus kalio, magnio ir omega-3 rūgščių, kurie palaiko širdies veiklą.
- Venkite svaiginančių medžiagų: Ribokite kofeino ir alkoholio vartojimą bei visiškai atsisakykite nikotino.
Medicinos pagalba
Kartais tachikardiją reikia gydyti medikamentais arba net chirurginiais būdais, priklausomai nuo pagrindinės priežasties. Nepriklausomai nuo to, ar simptomai atrodo nesudėtingi, visada patariama pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir suteiktas tinkamas gydymas. Kai kuriems žmonėms gali prireikti antiaritminių vaistų, kateterizuotos abliacijos arba rytinimosi širdies stimuliatoriaus.
Išvados
Per greitas širdies plakimas be fizinio krūvio gali būti ne tik nemalonus, bet ir rimtas sveikatos signalas. Tik suprasdami šios būklės priežastis ir simptomus, galite išmokti efektyviai ją valdyti arba sumažinti potencialų poveikį. Atlikti reikiamus gyvenimo būdo pokyčius ir neignoruoti medicininės konsultacijos gali būti lemtinga norint išvengti komplikacijų. Todėl, jei pastebite tachikardijos požymius, nedvejokite kreiptis į specialistus, kurie padės nustatyti priežastis ir pateiks geriausias gydymo rekomendacijas.
Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“.
Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą.
Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų.
Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą.
Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.
