Dažnas noras giliai iškvėpti gali kelti nerimą, ypač jei jis atsiranda netikėtai arba atrodo nepaaiškinamai. Jis gali būti susijęs su fiziniais ar emociniais veiksniais, todėl svarbu suprasti, kas vyksta jūsų kūne ir mintyse. Šiame straipsnyje išanalizuosime įvairias priežastis ir pateiksime keletą patarimų, kaip su tuo susidoroti. Taip pat aptarsime, kada verta kreiptis į gydytoją, jei jūs dažnai jaučiate būtinybę giliai įkvėpti.
Fiziologinės priežastys
Plaučių funkcija ir mechanizmas
Mūsų plaučiai nuolat dirba, kad aprūpintų organizmą deguonimi. Giliai įkvėpti gali reikšti, kad kūnas nori pabandyti padidinti deguonies kiekį kraujyje. Tai gali būti reakcija į aplinkos veiksnius, tokius kaip užterštas oras ar buvimas aukštumose, kur deguonies koncentracija yra mažesnė. Kai plaučiai nori daugiau deguonies, jie siunčia signalus į smegenis, kurios gali sukelti troškulį giliai kvėpuoti.
Kvėpavimo sutrikimai
Įkyrus poreikis giliai įkvėpti gali būti susijęs su kvėpavimo sutrikimais, tokiais kaip astma ar lėtinis bronchitas. Šios būklės gali riboti gebėjimą gauti pakankamai deguonies su įprastiniu kvėpavimu, todėl atsiranda noras kompensuoti giliai įkvepiant. Jei kankina ir kiti simptomai, tokie kaip kosulys, švokštimas ar dusulys, verta apsilankyti pas gydytoją dėl išsamesnių tyrimų.
Psichologinės priežastys
Stresas ir nerimas
Psichologiniai veiksniai, tokie kaip stresas ir nerimas, taip pat gali skatinti dažnai giliai įkvėpti. Kai esame įsitempę, mūsų kūnas reaguoja į šiuos jausmus, didindamas adrenalino lygį, kas gali pasireikšti greitesniu kvėpavimu ir poreikiu giliai iškvėpti. Kodėl? Kadangi giliai kvėpuojant į kraują patenka daugiau deguonies, o tai mūsų smegenims siunčia signalą, kad yra saugu ir galima atsipalaiduoti.
Panikos priepuoliai
Panikos priepuolių metu dažnas kvėpavimas yra dažnas simptomas. Dėl hiperventiliacijos (per greito ir per dažno kvėpavimo) pakinta kraujo cheminės medžiagos, kas kartais gali sukelti norą giliai įkvėpti. Tokia kvėpavimo technika padeda suvaldyti šiuos procesus ir nuraminti kūną.
Įtaką darančios būsenos
Anemija
Anemija arba geležies stokos sutrikimai gali sukelti mažą deguonies nešėjų (raudonųjų kraujo kūnelių) kiekį, todėl kūnas bando kompensuoti trūkumą greičiau kvėpuodamas. Šiuo atveju būtina pasikonsultuoti su gydytoju dėl jų sprendimo, nes gali reikėti papildyti geležies atsargas ar pritaikyti mitybą.
Sergant širdies ir kraujagyslių ligomis
Kai kurios širdies ir kraujagyslių ligos lemia, kad širdis efektyviau nepumpuoja kraujo, todėl organizmas bando aprūpinti audinius deguonimi kitais būdais, pavyzdžiui, padidintais kvėpavimo intervalais. Jei jaučiate papildomus simptomus, pvz., skausmus krūtinėje ar nereguliarų pulsą, būtinai pasikonsultuokite su specialistu.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors dažnai giliai kvėpuoti gali atrodyti kaip paprasta fizinė reakcija, kai kuriomis aplinkybėmis verta kreiptis į gydytoją. Jei šis poreikis tęsiasi ilgą laiką, kyla kartu su kitais sunkiais simptomais, ar trikdo kasdienę veiklą, profesionali medicininė diagnostika gali nustatyti problemos esmę. Rekomenduojama nelaukti, jei kartu iškyla galvos svaigimas, skausmas krūtinėje, alpimas ar kiti rimti pojūčiai.
Patarimai, kaip palengvinti simptomus
Atsipalaidavimo technikos
Dažno ir giluminio kvėpavimo norą gali sumažinti atsipalaidavimo technikos. Meditacija, joga, kvėpavimo pratimai ar relaksacinės muzikos klausymasis padeda nuraminti nervų sistemą ir sumažinti stresą.
Mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai
Sveika mityba ir reguliarūs fiziniai pratimai gali gerokai pakeisti kūno reakcijas. Laikomasi teisingų mitybos principų, o aktyvaus gyvenimo būdo pagalba, tikėtina, sumažinsite savo stresą ir kvėpavimo dažnumą.
Pagaliau, svarbu paminėti, kad dažnai giliai įkvėpus nėra nieko baisaus, tačiau nuolatinis šio simptomo pasireiškimas yra ženklas, kad verta atkreipti dėmesį į savo emocinę ir fizinę būklę. Sprendžiant kvėpavimo problemas, atkreipkite dėmesį į savo požiūrį į sveikatą ir nebijokite kreiptis pagalbos, jei jaučiatės nesaugiai ar nežinote savo būklės priežasties.
Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“.
Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą.
Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų.
Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą.
Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.
