Mėlynas apgamas (mėlynasis nevusas) – tai viena iš apgamų rūšių, išsiskirianti melsvu atspalviu. Apgamai mediciniškai vadinami nevusais, o jų spalva ir forma gali labai skirtis. Nors mėlynas apgamas gali atrodyti neįprastai, medicinos praktikoje jis dažniausiai būna gerybinis ir rimtų sveikatos problemų nesukelia.
Vis dėlto, kaip ir bet kurį kitą apgamą, jį verta periodiškai stebėti. Pagal dabartines medicinos žinias, būtent apgamo pokyčiai laikui bėgant yra svarbiausias signalas, kad reikėtų pasitarti su gydytoju.
Kaip atpažinti mėlyną apgamą
Apgamai nebūtinai būna tik rudi ar rusvai gelsvi. Mėlynojo nevuso spalva gali varijuoti nuo šviesiai melsvos iki tamsiai mėlynos. Toks atspalvis susidaro todėl, kad pigmentą turinčios ląstelės yra giliau odoje nei įprastų rudų apgamų ar strazdanų atveju.
Dažniausi požymiai
- Dažniausiai mažas dydis.
- Apvali ar beveik apvali forma.
- Paviršius gali būti plokščias arba šiek tiek iškilęs.
- Dažnai būna lygus, vienalytis paviršius.
- Tipinis skersmuo dažnai siekia apie 1–5 mm.
Kita forma: ląstelinis mėlynasis nevusas
Be įprasto mėlynojo nevuso, kartais pasitaiko ir vadinamasis ląstelinis mėlynasis nevusas. Klinikinė patirtis rodo, kad jis dažnai atrodo kiek kitaip:
- gali labiau iškilti virš odos (priminti mazgelį);
- paprastai būna standesnis liečiant;
- dažniau būna didesnis;
- kai kuriais atvejais laikui bėgant gali didėti.
Ypač retais atvejais mėlynasis nevusas gali būti piktybinis. Tokiais atvejais jis gali priminti įprastą arba ląstelinį mėlynąjį nevusą, tačiau pasireikšti vyresniame amžiuje ir laikui bėgant įgyti nerimą keliančių požymių, pavyzdžiui, tapti labiau mazginis ar panašus į plokštelę.
Kuriose vietose dažniausiai atsiranda
Mėlynieji nevusai gali atsirasti įvairiose kūno vietose. Dažniausiai jie būna pavieniai, t. y. toje pačioje srityje paprastai nematoma kelių tokių darinių vienu metu.
Praktiškai jie neretai pastebimi:
- galvos plaukuotoje dalyje,
- kaklo srityje,
- apatinėje nugaros dalyje ar sėdmenų srityje,
- ant rankų,
- ant pėdų.
Kodėl atsiranda ir kam pasitaiko dažniau
Tikslios mėlynųjų nevusų atsiradimo priežastys nėra iki galo aiškios. Moksliniai duomenys rodo, kad jie neretai išryškėja vaikystėje ar jaunystėje ir dažniau diagnozuojami moterims.
Tokie apgamai gali būti matomi nuo gimimo arba susiformuoti vėliau. Taip pat įprasta, kad žmogus turi ne vieną apgamą: daugeliui jų būna nuo keliolikos iki keliasdešimties, o šviesesnės odos žmonės dažnai turi daugiau apgamų nei kiti. Augant apgamai gali šiek tiek keistis – tai ne visada reiškia ligą, tačiau pokyčius verta įvertinti atsakingai.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją
Medicinos praktikoje pastebima, kad naujai atsiradę apgamai suaugus (ypač jei darinys išryškėja po 30 metų) vertinami atidžiau, nes retais atvejais tai gali būti odos piktybinio proceso požymis.
Taip pat svarbu pasikonsultuoti, jei mėlynas apgamas ar bet kuris kitas apgamas ima keistis. Į gydytoją vertėtų kreiptis, jei apgamas:
- tampa aiškiai asimetriškas,
- įgauna nelygius, „iškarpytus“ kraštus,
- pastebimai keičia spalvą ar jos intensyvumą,
- greitai didėja arba yra didesnis nei apie 6 mm,
- ryškiai iškyla virš odos ir keičia formą,
- sukelia diskomfortą ar skausmą, niežti, šlapiuoja ar kraujuoja.
Gydytojas dažnai gali preliminariai įvertinti apgamą apžiūros metu, o jei yra abejonių dėl darinio pobūdžio, gali būti rekomenduojamas papildomas ištyrimas, padedantis patikslinti diagnozę.
Ar mėlyną apgamą būtina šalinti
Dažniausiai mėlynojo nevuso šalinti nereikia, jei jis gerybinis ir nesukelia problemų. Jei gydytojas įtaria piktybiškumą, tuomet sprendžiama dėl gydymo taktikos.
Apie šalinimą galima galvoti ir tada, kai apgamas nuolat dirginamas (pavyzdžiui, trinasi į drabužius ar yra vietoje, kur dažnai užkabinamas). Tokiais atvejais šalinimo būdą parenka gydytojas, o procedūra paprastai atliekama nuskausminus vietiškai. Jei po pašalinimo toje pačioje vietoje darinys vėl atsiranda, rekomenduojama pakartotinė gydytojo apžiūra.
Prognozė
Melsvas apgamas dažniausiai nėra pavojingas. Vis dėlto saugiausia taktika – reguliariai stebėti odą, atkreipti dėmesį į apgamų pokyčius ir laiku kreiptis į gydytoją, jei atsiranda naujų darinių suaugus arba jei esami apgamai ima kisti.
