Nuolatinis mūsų pasaulio garsų triukšmas gali tapti tikra kančia asmenims, kurie jaučia padidėjusią jautrumą garsams. Tai, kad mes kartais galime būti lengvai dirginami dėl aplink esančio triukšmo, nėra kažkas neįprasto, tačiau kai kurie žmonės tai patiria nuolat ir labai stipriai. Garsų jautrumas arba hiperakuzija dažnai gali būti susijęs su nervų sistemos nuovargiu, sukeliančiu stresą, nerimą ar net negalavimus. Toliau mes analizuosime, kas sukelia šį jautrumą garsams ir kaip jis gali paveikti mūsų nervų sistemą.
Kas yra garsų jautrumas?
Garsų jautrumas, dar vadinamas hiperakuzija, yra būklė, kai individas patiria neįprastą arba padidintą jautrumą aplinkai aplinkiniems garsams. Šią būseną dažnai lygina su tuo, kaip daugelis žmonių reaguoja į labai aštrius ar garsius garsus, tačiau tiems, kurie turi hiperakuziją, net normalūs kasdieniniai garsai gali sukelti skausmą ar diskomfortą.
Kaip veikia mūsų klausos sistema?
Mūsų klausos sistema prasideda ausimis, gerai izoliuojančiomis garsus, kurie skleidžia vibracijas ir perneša jas į smegenis kaip elektros impulsus. Smegenyse šie impulsai yra apdorojami ir interpretuojami. Normaliai veikianti sistema sugeba prisitaikyti prie įvairių garsų intensyvumo, tačiau tie, kurie kenčia nuo hiperakuzijos, turi sutrikusį šios sistemos reguliavimą.
Garsų jautrumo ir nervų sistemos ryšys
Nervų sistema yra esminis kūno reguliavimo mechanizmas, kuris valdo mūsų reakcijas į išorinius dirgiklius, įskaitant garsus. Kai ši sistema yra per daug apkrauta arba veikia neefektyviai, kyla jautrumas garsams. Tai gali būti lemta nuovargio, streso ar kai kurių sveikatos sutrikimų, kurie neigiamai veikia centrinės nervų sistemos funkcijas.
Stresas ir nervų sistema
Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių atsiranda garsų jautrumas, yra stresas. Kai patiriame stresą, nervų sistema tampa jautresnė ir dirglia. Ilgalaikis stresas gali sukelti vadinamą „perdegimo“ sindromą, kuomet organizmas tampa pernelyg jautrus aplinkos dirgikliams. Tokiu būdu bet koks garsas gali tapti ypač nemalonus ir netgi skausmingas.
Simptomai, rodantys garsų jautrumą
Kaip atpažinti, kad garsų jautrumas yra problema? Žmonės, patiriantys hiperakuziją, gali skųstis dėl netinkamai interpretuojamų garsų, kuriuos kiti laiko normaliomis buitinėmis veiklomis, pavyzdžiui, indų plovimu ar pokalbio metu naudojama garso apimtimi. Taip pat šis jautrumas gali sukelti fizinį skausmą, galvos skausmus, pykinimą ar net nerimo priepuolius.
Ar garsų jautrumas gali būti gydomas?
Nors garsų jautrumas gali atrodyti kaip neįveikiama problema, įvairūs gydymo metodai gali padėti. Terapija dažnai apima garsų pakartotinį pratinimą, kurio metu pacientai palaipsniui susiduria su garsais, kol jų reakcijos tampa toleruojamos. Be to, dažnai rekomenduojama dirbti su stresu: tokios technikos kaip meditacija, kvėpavimo pratimai ar joga gali padėti nuraminti nervų sistemą.
Rekomendacijos, kaip sumažinti sukeliamą diskomfortą
Jei pastebite, kad jūs ar artimas žmogus patiria padidėjusį jautrumą garsams, yra keletas žingsnių, kuriuos galite žengti, norėdami palengvinti padėtį:
- Triukšmo kontrolė: Naudokite ausų kištukus ar garso izoliacijos sprendimus kasdienėje aplinkoje.
- Stressą mažinantys užsiėmimai: Nuolat praktikuokite stresą mažinančias technikas.
- Reguliarios pertraukos: Leiskite sau reguliariai atsipalaiduoti nuo veiklos, kuri sukelia garsinį stresą.
- Profesionali pagalba: Kreipkitės į gydytojus ar terapeutus, kurie specializuojasi šioje srityje, norintiems išanalizuoti ir pasiūlyti tinkamą gydymą.
Mitai apie garsų jautrumą
Dažnai girdime įvairius mitus, susijusius su garsų jautrumu. Vienas populiariausių yra tas, kad žmonės tiesiog „perdeda“ ar kad tai tik psichologinė problema. Tačiau tyrimai rodo, kad hiperakuzija yra labai reali medicininė būklė, galinti sukelti rimtų fizinių ir emocinių iššūkių.
Suprasti, kaip veikia garsų jautrumas ir kokį poveikį jis daro nervų sistemai, gali būti pirmas žingsnis link efektyvios pagalbos. Sąmoningumas apie šią būklę ir jos priežastis gali padėti laikui bėgant sumažinti jos poveikį ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“.
Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą.
Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų.
Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą.
Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.
