Lumbalinė punkcija, dar vadinama juosmenine punkcija arba spinaline adata, yra vienas pagrindinių tyrimų, kuriuo gydytojai gali aptikti išsėtinės sklerozės (IS) požymius smegenų ir nugaros smegenų skystyje. Vis dėlto, ši procedūra pati viena negali patvirtinti galutinės IS diagnozės.
Kaip nustatoma išsėtinė sklerozė?
Išsėtinės sklerozės atpažinimas yra nuoseklus procesas, apimantis kelis etapus. Iš pradžių gydytojas vertina bendrą sveikatos būklę, atlieka fizinį ištyrimą, kalbasi apie varginančius simptomus ir domisi jūsų ligų istorija.
Kai kyla įtarimų dėl šios ligos, paprastai skiriami papildomi tyrimai. Vienas jų – lumbalinė punkcija, padedanti įvertinti centrinės nervų sistemos būklinę.
Lumbalinės punkcijos vaidmuo IS diagnostikoje
Atliekant lumbalinę punkciją, iš juosmens srities paimamas nedidelis smegenų skysčio kiekis. Procedūros metu plona adata įvedama apatinėje nugaros dalyje, tarp stuburo slankstelių. Tai leidžia gydytojui tiesiogiai įvertinti uždegimą ir imuninės sistemos aktyvumą nervų sistemoje – abu šie rodikliai reikšmingi nustatant IS.
Skysčio rezultatai padeda pamatyti, ar pakitęs baltymų, baltųjų kraujo kūnelių arba mielino kiekis. Taip pat įvertinama, ar padidėjęs imunoglobulinų kiekis – tai gali rodyti imuninės sistemos aktyvumą centrinėje nervų sistemoje.
Kaip atliekama lumbalinė punkcija?
Paprastai specialaus pasiruošimo šiai procedūrai nereikia, tačiau visada verta pasitarti su gydytoju, ar būtina prieš tyrimą nutraukti kai kuriuos vaistus, pavyzdžiui, kraują skystinančius medikamentus.
Punkcija dažniausiai atliekama tarp trečio ir ketvirto juosmens slankstelių. Procedūra užtrunka apie 15–20 minučių, tačiau kai kuriais atvejais gali užtrukti ilgiau. Po procedūros neretai rekomenduojama pagulėti kelias valandas arba išgerti daugiau skysčių (ypač turinčių kofeino), kad būtų išvengta galvos skausmo.
Analizės rezultatai gydytojus dažniausiai pasiekia per kelias dienas, tačiau sudėtingesniems tyrimams gali prireikti iki savaitės.
Ką parodo skysčio tyrimas?
Lumbalinė punkcija leidžia suprasti, ar smegenų skysčio sudėtyje yra neįprastai didelis baltymų, baltųjų kraujo kūnelių ar mielino kiekis. Taip pat aiškinamasi, ar skysčio sudėtyje padidėjęs imunoglobulinų kiekis, rodantis imuninės sistemos uždegiminį aktyvumą.
Paaiškėjus pakitimams, gydytojas gali įtarti ne tik išsėtinę sklerozę – panašius simptomus gali sukelti ir kai kurios virusinės ar kitos neurologinės ligos. Todėl būtina derinti lumbalinę punkciją su papildomais tyrimais, nes panašius rodiklius gali sukelti ir kitos būklės, tokios kaip limfoma ar Laimo liga.
Lumbalinės punkcijos patikimumas diagnozuojant IS
Ši procedūra gali parodyti nenormalią imuninės sistemos reakciją, kurią sukelia IS. Visgi, kartais panašūs pokyčiai gali pasireikšti ir sergant kitomis ligomis, o daliai žmonių, turinčių išsėtinę sklerozę, lumbalinės punkcijos rezultatai išlieka normalūs. Todėl vien šiuo tyrimu negalima remtis nustatant galutinę diagnozę – būtini dar keli papildomi ištyrimai.
Kokie dar tyrimai būtini?
Išsėtinė sklerozė gali būti sunkiai atpažįstama, nes simptomai dažnai primena kitų sveikatos būklių požymius. Dėl šios priežasties gydytojas turi atmesti kitas galimas ligas.
- Kraujo tyrimai – padeda paneigti kitas ligas, kurios sukelia panašius požymius.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – leidžia pamatyti pakitimus smegenyse.
- Provokuotų potencialų tyrimas – leidžia įvertinti nervinių impulsų perdavimo sutrikimus.
Apibendrinimas
Lumbalinė punkcija – vienas svarbiausių ir dažniausiai naudojamų būdų įtariant išsėtinę sklerozę. Ji ne tik padeda pradėti diagnostinį kelią, bet ir suteikia svarbios informacijos apie ligos eigą. Gydytojas paskirs papildomus tyrimus, kad tiksliai patvirtintų ar paneigtų IS diagnozę.













