Mūsų gyvenimas yra stipriai susijęs su šviesa, kurią gauna mūsų kūnas. Nors dauguma žmonių galvoja apie šviesą kaip apie natūralų dienos ritmą palaikantį faktorių, tai taip pat daro didelę įtaką mūsų fiziologinėms bei psichologinėms funkcijoms. Kaip kūnas reaguoja į aplinkos šviesos trūkumą ir kokios pasekmės gali kilti žmogaus sveikatai? Šiame straipsnyje atskleisiu, kokias biologines reakcijas sukelia šviesos trūkumas ir kaip tai gali paveikti jūsų gyvenimo kokybę.
Šviesos poveikis jūsų cirkadiniam ritmui
Cirkadinis ritmas – tai natūralus biologinis ciklas, kurį reguliuoja šviesa ir tamsa. Paprastai jis trunka 24 valandas ir apima budrumo ir miego fazes. Jūsų smegenys, o konkrečiai, suprachiazmatinis branduolys (SCN), gauna signalus iš šviesos, kurie reguliuoja melatonino, miego hormono, gamybą. Šviesos trūkumas gali sukelti šio natūralaus ritmo išsibalansavimą, o tai lemia miego sutrikimus.
Melatonino gamybos pokyčiai
Šviesa yra pagrindinė išorinė priemonė, kuri keičia melatonino gamybą. Natūrali šviesa mažina melatonino kiekį jūsų kūne, tuo tarpu tamsa padeda jį gaminti. Jeigu aplinkos šviesa tampa nepakankama, melatonino lygis gali padidėti net dienos metu, todėl galite jaustis mieguisti ir nuvargę net ir būdami pabudę.
Ryto šviesos svarba
Pažadinkite savo kūną ir protą anksti ryte – būtent tada jūsų organizmas labiausiai reikalauja šviesos, kad tinkamai pradėtų dieną. Mokslininkai įrodė, kad rytinės šviesos gavimas gali padėti normalizuoti cirkadinį ritmą, pagerinti nuotaiką ir netgi padidinti budrumą per dieną.
Psichologiniai poveikiai ir emocinė sveikata
Šviesos nepakankamumas yra susijęs ne tik su fiziologiniais procesais, bet ir psichologiniais padariniais. Ypač žiemą kai kurie žmonės patiria sezoninio afektinio sutrikimo (SAS) simptomus – tai depresijos tipas, kuris pasireiškia tam tikrais metų laikais, dažnai sutapdamas su šviesos sumažėjimu.
Sezoninio afektinio sutrikimo simptomai
Šviesos trūkumas gali sumažinti serotonino gamybą smegenyse, dėl ko žmogaus nuotaika gali blogėti, atsirasti apatija bei nuovargis. Kiti SAS simptomai yra dėmesio koncentravimo sutrikimai, vengimas socialinių situacijų bei padidėjęs mieguistumas.
Prevencijos būdai
Siekdami sumažinti SAS riziką, daugelis specialistų rekomenduoja kasdienį pasivaikščiojimą lauke, net ir pilku oru. Taip pat galite pasinaudoti šviesos terapijos prietaisais, kurie imituoja natūralią dienos šviesą ir padeda sumažinti simptomus.
Fizinės sveikatos aspektai
Šviesos trūkumas veikia ne tik mūsų psichologinę būseną, bet ir fizinę savijautą. Pasirodo, tai gali turėti įtakos metabolizmo funkcijoms ir net imunitetui.
Metabolizmo pokyčiai
Moksliniai tyrimai rodo, kad šviesos stygius gali sutrikdyti medžiagų apykaitą. Tai lemia padidėjusią riziką nutukimui, diabeto vystymuisi bei kitoms medžiagų apykaitos ligoms. Šviesa padeda reguliuoti hormonų, įskaitant insuliną, aktyvumą, todėl jos trūkumas gali sukelti medžiagų apykaitos disbalansą.
Imuninės sistemos silpnėjimas
Gali atrodyti netikėta, bet šviesos trūkumas gali susilpninti jūsų kūno imuninį atsaką. Tyrimai iškelia hipotezę, kad šviesa prisideda prie vitamino D sintezės, kuris yra būtinas tinkamam imuninės sistemos funkcionavimui.
Išvados: kaip suvaldyti šviesos trūkumą
Nors šviesos trūkumas gali rimtai paveikti tiek jūsų fizinę, tiek psichologinę sveikatą, yra būdų, kaip tai suvaldyti. Praeikite kiekvieną dieną gaudami kuo daugiau natūralios šviesos, o jei tai neįmanoma, naudokite šviesos terapiją. Įtraukite pakankamai fizinio aktyvumo, kuris taip pat padės palaikyti natūralų ritmą. Visada verta pasikonsultuoti su sveikatos specialistu, ypač jei jaučiate neįprastus simptomus.
Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“.
Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą.
Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų.
Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą.
Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.
