Panikos ataka – tai staigus intensyvios baimės ar diskomforto pojūtis, dažnai lydimas fizinių simptomų, kurių vienas iš ryškiausių yra kvėpavimo sutrikimas. Tai gali sukelti ne tik daug diskomforto, bet ir stipriai padidinti nerimo lygį. Kvėpavimas per panikos ataką kinta ne šiaip sau – tai yra kūno reakcija į stressą, susieta su „kovok ar bėk“ atsaku. Norint suprasti, kaip kvėpavimas kinta per panikos ataką, reikia giliau pažvelgti į fiziologinius procesus, vykstančius tą akimirką.
Kas vyksta organizme per panikos ataką?
Panikos atakos metu organizmui dažnai trūksta deguonies dėl pagreitėjusio ir nereguliaraus kvėpavimo. Šis procesas vadinamas hiperventiliacija, ir jis gali sukelti deguonies ir anglies dvideginio disbalansą kraujyje. Dėl to įvyksta įvairių fizinių simptomų, tokių kaip galvos svaigimas, krūtinės skausmas, karščio bangos ar drebulys. Mokslininkai mano, kad daugelis iš šių simptomų yra susiję su kraujo pH pokyčiais, atsirandančiais dėl anglies dvideginio sumažėjimo organizme.
Kvėpavimo pokyčiai ir jų priežastys
Per panikos atakas kvėpavimas tampa greitas, seklus ir nereguliarus. Tai yra natūralus išgyvenimo mechanizmo, žinomo kaip „kovok ar bėk” atsakas, padarinys. Senovėje šis mechanizmas padėdavo išgyventi pavojingose situacijose, skatinant greitą organizmo rengimą kovai arba bėgimui. Tačiau šiais laikais stresiniai veiksniai, inicijuojantys šią reakciją, dažnai nekelia realios fiziologinės grėsmės, dėl ko gali pasireikšti per didelis organizmo atsakas.
Kaip kvėpuoti per panikos ataką?
Nors kvėpavimas per panikos ataką gali būti sunkaus pobūdžio, yra būdų, kaip jį suvaldyti ir padaryti mažiau nemalonų. Teisingas kvėpavimas gali padėti atstatyti organizmo pusiausvyrą ir sumažinti atakos simptomus.
Dėmesio sutelkimui į kvėpavimą
- Giluminis kvėpavimas: Užmerkite akis ir pradėkite stengtis kvėpuoti giliau ir lėtai. Gilinant kvėpavimą diafragma, o ne krūtine, galite sumažinti hiperventiliaciją ir užtikrinti stabilų deguonies ir anglies dvideginio lygį.
- Kvėpavimo skaičiavimas: Skaičiuokite iki keturių įkvėpimo metu, laikykite kvėpavimą dar keturias sekundes, tada iškvėpkite per keturias sekundes. Šis ritmingas kvėpavimas gali padėti sukurti ramybės jausmą.
Kognityvinės elgesio terapijos taikymas
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra viena iš efektyviausių terapinių priemonių kovoti su panikos atakomis. Šios terapijos metu mokomasi keisti neigiamus mąstymo modelius, kad būtų galima sumažinti baimę ir nerimą. KET padeda suprasti panikos atakų atsiradimo priežastis ir mokytis jų valdymo strategijų.
Mitai apie panikos atakas ir kvėpavimą
Yra keletas mitų apie tai, kaip kvėpavimas kinta per panikos atakas, ir jie gali būti klaidinantys arba dar labiau pabloginti situaciją.
Mitas: Kvėpavimas per maišelį visada padeda
Nors kvėpavimas per poperinį maišelį gali sumažinti hiperventiliaciją kai kuriems žmonėms, jis gali būti neoptimalus arba net pavojingas tiems, kurie nežino, kaip tinkamai tai daryti. Visada rekomenduojama pirmiausia kreiptis į profesionalias gaires ir patarimus prieš naudojant tokias priemones.
Mitas: Panikos atakų metu reikia giliai ir greitai kvėpuoti
Iš tiesų, greitas ir gilus kvėpavimas gali tik pagilinti kvėpavimo sutrikimus per panikos ataką. Geriausia priemonė yra lėtai ir kontroliuotai kvėpuoti, stengiantis maksimaliai sumažinti nerimo stimula.
Išvados
Supratimas apie tai, kaip kvėpavimas kinta per panikos atakas, gali padėti sumažinti šių situacijų metu patiriamą stresą ir diskomfortą. Mokantis tinkamai valdyti kvėpavimą ir ieškant profesionalios pagalbos, galima sukurti efektyvias strategijas, darant jas ne tokias gąsdinančias. Panikos atakos gali būti chaotiška ir baugoka patirtis, tačiau su tinkamomis žiniomis ir priemonėmis galima valdyti jų poveikį jūsų sveikatai ir gyvenimui.
Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“.
Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą.
Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų.
Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą.
Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.
