Žiemos mėnesiai neatsitiktinai atneša daugiau peršalimų ir virusinių infekcijų. Mokslininkai galų gale atskleidė, kad šaltuoju metų laiku mes dažniau sergame ir dėl to, kad daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, nes šaltas oras tiesiogiai veikia mūsų imunitetą biologiniu lygmeniu.
Kodėl šaltis mus daro imlesnius ligoms
Temperatūra nosies ertmėje krenta iki 9°C, kai mes įkvepiame šaltą orą. Tai gali pasirodyti nedaug, tačiau mokslininkai iš Masačusetso akių ir ausų ligoninės atskleidė, kad net toks nedidelis temperatūros kritimas sumažina nosies imuninės gynybos efektyvumą net 42%.
Mūsų nosies ertmė – tai pirmoji gynybos linija prieš virusus ir bakterijas. Kai nosies ląstelės aptinka patogenus, jos išskiria milijardus mažų medžiagų, vadinamų ekstraląstelinėmis medžiagomis, kurios apsupa ir neutralizuoja kenkėjus. Namuose infraraudonųjų spindulių šildytuvas gali lengvai išspręsti šias problemas – tokios šildymo sistemos išlaiko oro drėgmę ir palaiko stabilią šilumą. Bet ką daryti gatvėje?
Kaip šaltis keičia organizmo gynybą
- Sumažėja gynybinių medžiagų skaičius: šaltame ore nosyje susidaro beveik perpus mažiau gynybinių bakterijų
- Silpnėja antiseptinis poveikis: kiekvienoje bakterijoje sumažėja mikroRNR kiekis, kuris kovoja su virusais
- Blogėja ląstelių komunikacija: susilpnėja receptorių veikla, todėl ląstelės prasčiau atpažįsta grėsmes.
Drėgmės reikšmė imunitetui
Šildymo sezonas atnešą ne tik šaltį, bet ir sausą orą. Optimalus oro drėgmės lygis patalpose turėtų būti 40–60%, o temperatūra – 18–22°C. Kai drėgmė nukrenta žemiau 40%, prasideda problemos:
Sausas oras paveikia mūsų kvėpavimo takų apsauginius mechanizmus. Burnos ir nosies gleivinė pradeda džiūti, o tai:
- Pažeidžia natūralų barjerą: gleivės sluoksnis, kuris paprastai sugauna dulkes ir patogenus, tampa neefektyvus
- Sulėtina patogenų išvalymą: smulkūs plaukeliai kvėpavimo takuose prasčiau išvalo svetimkūnius
- Didina uždegimo riziką: sausi audiniai tampa jautresni infekcijoms.
Tyrimai rodo, kad žemas oro drėgmės lygis gali padidinti astmos paūmėjimo riziką vaikams net 31%. Priešingai, per didelė drėgmė (virš 65%) skatina pelėsių augimą, kas taip pat kenkia sveikatai.
Šalčio psichologinis poveikis
Ilgalaikis šalčio poveikis gali lemti ne tik fizinius, bet ir psichologinius sveikatos sutrikimus. Trumpėjančios dienos ir mažėjanti saulės šviesa gali provokuoti sezoninę depresiją ir nerimo sutrikimus. Mažas vitamino D kiekis ir pastovaus šalčio streso kombinacija gali reikšmingai susilpninti imunitetą.
Kaip palaikyti optimalią šilumą namuose
Efektyvus namų šildymas – ne tik komforto, bet ir sveikatos klausimas. Skirtingi šildymo būdai skirtingai paveiks mikroklimatą ir, atitinkamai, mūsų imunitetą.

Tradicinių šildymo sistemų trūkumai
Konvencinės šildymo sistemos šildo orą, o ne daiktus. Tai reiškia:
- Sumažėjusi oro drėgmė: šiltas oras gali sulaikyti daugiau vandens garų, todėl santykinė drėgmė krenta
- Nevienodas šilumos pasiskirstymas: prie lubų formuojasi karšti oro sluoksniai, o prie grindų lieka šalta
- Dulkių kilnojimas: ventiliatoriai ir konvekcijos srautai kelia dulkes ir alergenus.
Infraraudonųjų spindulių šildymo privalumai
Infraraudonųjų spindulių šildymas veikia visiškai kitaip – jis šildo daiktus ir paviršius, o ne orą. Tai duoda keletą svarbių privalumų sveikatai:
- Išlaikoma stabili drėgmė: kadangi oras nekaista, santykinė drėgmė nesikeičia
- Mažesnė dulkių cirkuliacija: nėra oro srautų, kurie keltų dulkes ir alergenus
- Tolygesnis šilumos pasiskirstymas: temperatūrų skirtumas tarp grindų ir lubų – tik 2–3°C.
Praktiniai patarimai optimaliam mikroklimatui
Tinkamai parengtos gyvenamosios patalpos gali reikšmingai stiprinti organizmo atsparumą žiemos ligoms.
Temperatūros ir drėgmės kontrolė
Skirtingoms patalpoms reikalingi skirtingi temperatūros režimai, atsižvelgiant į jų paskirtį ir naudojimo intensyvumą. Optimali temperatūra pagal patalpas:
- Miegamasis: 16–19°C
- Svetainė: 19–21°C
- Vaikų kambarys: 20–22°C
- Vonios kambarys: 22–24°C
Šie temperatūros diapazonai užtikrina ne tik komfortą, bet ir optimalų energijos suvartojimą bei gerą miego kokybę.
Oro drėgmės palaikymas yra ne mažiau svarbus už temperatūrą, ypač šildymo sezono metu, kai vidaus oras linkęs sausėti. Drėgmės palaikymo būdai:
- Naudokite oro drėkintuvus su automatine kontrole
- Laikykite vandens indus ant radiatorių
- Auginti kambarinius augalus, kurie natūraliai didina drėgmę.
Šie paprastieji metodai padės palaikyti 40–60% drėgmės lygį, kuris yra optimalus kvėpavimo takų sveikatai ir bendrai savijautai.
Infraraudonųjų spindulių šildymo sistemos
Renkantis infraraudonųjų spindulių šildymo sprendimus, atsižvelkite į kambario dydį ir paskirtį:
- Plokšti infraraudonieji šildytuvai: idealūs miegamiesiems ir darbo kambariams
- Karboninio pluošto šildytuvai: puikiai tinka vonios kambariams
- Keraminiai infraraudonieji šildytuvai: efektyvūs didelėms erdvėms.
Svarbu teisingai išdėstyti šildytuvus – jie turėtų būti nukreipti į vietas, kur dažniausiai būnate, o ne į sienas ar lubas.
Papildomi imuniteto stiprinimo būdai
Tinkamai sutvarkytas namų mikroklimatas yra tik viena strategijos dalis, kaip stiprinti imunitetą. Yra dar keletas svarbių veiksnių, kurie padės organizmui atsispirti žiemos ligoms.
Mitybos rekomendacijos šaltam sezonui
Žiemos metu organizmui reikia daugiau energijos ir specifinių maistinių medžiagų:
- Vitaminas D: žuvų taukai, praturtinti pieno produktai, papildai
- Vitaminas C: citrusiniai vaisiai, uogienės, rauginti kopūstai
- Cinkas: riešutai, sėklos, liesa mėsa
- Probiotikai: fermentuoti produktai, joguрtai su gyvomis kultūromis.
Fizinio aktyvumo palaikymas
Net ir šaltuoju oru svarbu išlikti aktyviems. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, reguliarus fizinis aktyvumas stiprina imunitetą ir padeda organizmui geriau prisitaikyti prie oro pokyčių.
Pratimai vidaus salygomis:
- Joga ir tempimo pratimai
- Intervalinės treniruotės namų sąlygomis
- Šokiai ir aerobikos pratimai
- Jėgos pratimai su kūno svoriu.
Kvėpavimo takų priežiūra
Norint apsisaugoti nuo sezoninių ligų, svarbu teisingai prižiūrėti kvėpavimo takus:
- Nosies skalavimas druskos tirpalu: padeda išvalyti patogenus ir palaikyti drėgmę
- Inhaliacijos su eukalipto aliejumi: dezinfekuoja ir drėkina kvėpavimo takus
- Kaklo ir nosies šildymas: šaliku ar kaukėmis lauke
- Didelis skysčių kiekis: palaiko gleivių gamybą.

Kada kreiptis pagalbos
Nors daugelio žiemos ligų galima išvengti pasitelkus tinkamą prevenciją, svarbu žinoti, kada reikalinga profesionali medicininė pagalba. Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei:
- Temperatūra viršija 39°C ilgiau nei 24 valandas
- Atsiranda kvėpavimo sunkumai ar krūtinės skausmai
- Kosulys trunka ilgiau nei dvi savaites
- Prarandamas skonis ar uoslė
- Atsiranda smarkūs galvos skausmai su kaklo sustingimu.
Taip pat atminkite, kad silpnesnio imuniteto asmenys – vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios, vaikai ir žmonės su lėtinėmis ligomis – turėtų būti ypač atsargūs ir kreiptis medicininės pagalbos anksčiau.