Depresija yra labai sudėtinga liga, kurią sudaro daugybė skirtingų aspektų. Ši liga, apimanti kūno ir proto sferas, todėl gali veikti kiekvieną individo gyvenimo aspektą. Nors depresija gali pasireikšti skirtingai kiekvienam asmeniui, yra keletas bendrų požymių, kurie dažnai pasitaiko. Depresija dažnai apima apatiją, liūdesį, energijos stoką, miego sutrikimus, apetito pokyčius, koncentracijos sunkumus ir nuolatines mirties ar savižudybės mintis.
Kas sukelia depresiją
Klausimas, kaip susergama depresija (Norvegiškai. Depresjon), yra daug būdų, nes šios ligos priežastys gali būti labai įvairios. Yra keletas veiksnių, kurie gali padidinti depresijos riziką. Vieni iš jų yra genetiniai, kai kurie yra susiję su aplinkos veiksniais, o kiti su asmens psichologine būsena.
Genetika yra svarbus depresijos komponentas. Tyrimai rodo, kad depresija gali būti paveldima. Asmenys, kurių šeimos nariai kenčia nuo depresijos, yra didesnės rizikos grupėje. Tačiau genetika yra tik vienas iš daugelio veiksnių, kurie gali sukelti depresiją.
Aplinkos veiksniai, tokie kaip stresą sukeliantys įvykiai, patirtas smurtas, fizinių ligų buvimas, vaistų vartojimas, taip pat gali sukelti depresiją. Sunkūs gyvenimo įvykiai, toki kaip mylimo žmogaus netektis, darbo praradimas ar santykių nutraukimas, taip pat gali sukelti depresiją.
Asmens psichologinė būsena, toki kaip žemas savęs vertinimas, pernelyg kritiškas požiūris į save ar kitiems, pernelyg didelė nuolankumo ar kaltės jausmas, taip pat gali prisidėti prie depresijos.
Kaip atpažinti depresiją
Depresija gali būti sunkiai atpažįstama, nes dažnai ji pasireiškia subtiliais simptomais. Dažnai depresijos simptomai gali būti priskiriami kitoms būklėms ar gyvenimo aplinkybėms. Todėl svarbu kreiptis į specialistą, jei manote, kad galite kentėti nuo depresijos. Gydytojas ar psichologas gali atlikti išsamų įvertinimą ir nustatyti, ar asmuo kenčia nuo depresijos.
Pabaigoje svarbu suprasti, kad depresija yra rimta būklė, bet ji yra gydoma. Yra daugybė terapinių būdų, skirtų padėti žmonėms, kenčiantiems nuo depresijos, įskaitant psichoterapiją, vaistus, gyvenimo būdo pokyčius ir daugybę kitų galimybių. Visi, kurie jaučia, kad gali kentėti nuo depresijos, turėtų kreiptis į gydytoją ar psichologą, kad gautų pagalbą ir pradėtų savo kelionę į sveikatą.
Depresijos rizikos veiksniai ir įtaka
Rizikos veiksniai skiriasi priklausomai nuo individo amžiaus, lyties, rasės, etninės kilmės, lytinės orientacijos ir kitų demografinių rodiklių. Moterys paprastai linkusios patirti depresiją dažniau nei vyrai, nors mokslininkai vis dar tyrinėja šį reiškinį. Taip pat žinoma, kad depresija gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmogui, įskaitant vaikus ir paauglius.
Kita svarbi rizikos veiksnių kategorija yra asmeninė ir šeimos medicininė istorija. Asmenys, kurių šeimos nariai kenčia nuo depresijos, yra didesnės rizikos grupėje. Be to, asmenys, kurie patyrė sunkius gyvenimo įvykius, stresą ar trauma, taip pat turi didesnę depresijos riziką.
Depresijos simptomai ir diagnozavimas
Depresijos simptomai skiriasi priklausomai nuo asmenų ir jų individualių patirčių. Tačiau yra tam tikrų simptomų, kurie dažnai siejami su depresija. Jie gali apimti liūdesį, nuovargį, miego pokyčius, sunkumus susikaupiant, mažą susidomėjimą ar malonumą veiklose, kuriomis anksčiau asmuo mėgavosi, ir savižudybės mintis.
Svarbu pastebėti, kad depresijos diagnozė gali būti nustatyta tik gydytojo. Jis atliks išsamų įvertinimą, apimantį medicininę istoriją, fizinį patikrinimą ir psichologinį vertinimą. Diagnozė paprastai nustatoma remiantis tam tikrais kriterijais, kurie apima trukmę ir sunkumą simptomų.
