Kaklinė vertigo, dar vadinama kaklinės kilmės galvos svaigimu, – tai būklė, kai kartu jaučiami kaklo skausmai ir svaigimas. Šis sutrikimas dažniausiai susijęs su tam tikrais kaklo srities pakitimais ar patirtomis traumomis. Įdomu tai, kad simptomai dažnai pasireiškia ne iš karto po traumos, o praėjus keliems mėnesiams ar net metams nuo pradinio sužeidimo.
Kuo kaklinė vertigo skiriasi nuo kitų galvos svaigimų?
Patiriant vertigo dažnai jaučiamas sukimosi pojūtis, nors realaus judesio nėra. Tačiau kaklinė vertigo pasižymi tuo, jog svaigimo pojūtis yra susijęs būtent su kaklo srities problemomis ar uždegimu.
Kam būdingas kaklinės kilmės galvos svaigimas?
Su šiuo sutrikimu gali susidurti bet kas, tačiau daug dažniau jis pasireiškia žmonėms, kurie yra patyrę rimtą galvos traumą, serga kaklo sąnarių artritu (kaklo spondiloze), turi išvaržytų kaklo diskų arba yra patyrę kaklo patempimą, pavyzdžiui, dėl „whiplash“ traumos.
Kaklinės vertigo simptomai
Simptomai gali būti labai įvairūs ir kiekvienam žmogui pasireiškia skirtingai. Dažniausiai stebimi šie pojūčiai:
- Svaigimas
- Lengvumo arba „plūduriavimo“ jausmas
- Galvos sukimasis, nors dažniausiai ne toks intensyvus kaip kitų tipų vertigo atvejais
- Nekoordinuoti judesiai ar nestabilumas
- Pablogėjusi pusiausvyra
- Padėties pokyčiai, laikysenos pakitimai
- Regos sutrikimai, pavyzdžiui, greiti akių judesiai ar akių nuovargis
- Pykinimas ar vėmimas
- Kaklo skausmas arba įtampa
- Galvos skausmai
Kai kurie požymiai gali sutapti su vidinės ausies ligų (vestibuliarinių sutrikimų), tokių kaip vestibulinis neuritas, labirintitas ar gerybinis pasikartojantis padėties galvos svaigimas (BPPV), simptomais. Dėl šios priežasties gydytojai paprastai atlieka išsamesnį ištyrimą, kad atmestų kitas galimas diagnozes.
Kaklinės vertigo priežastys
Bene kiekvienas kaklo problemų ar traumos atvejis gali paskatinti šio tipo galvos svaigimą ir kitus negalavimus. Pagrindiniai galimi veiksniai:
- Kaklo traumos
- Kaklo artritas (spondilozė)
- Kaklo kraujagyslių aterosklerozė
- Diskų degeneracija kaklo srityje
- Uždegimas
- Neteisinga laikysena
- Pažeisti kaklo diskai
- Sąnarių problemos ar raumenų įtampa
Prie to paties ligos procesą dažnai pasunkina stresas ar nuolatinė įtampa.
Diagnostika
Kaklinės vertigo nustatymas nėra paprastas – simptomai panašūs į daugelio kitų galvos svaigimo formų, tad siekiant tiksliai nustatyti problemos kilmę reikia atlikti nemažai tyrimų. Šie tyrimai gali būti naudingi:
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Magnetinio rezonanso angiografija (MRA)
- Stuburo rentgeno nuotraukos
- Slankstelių kraujotakos echoskopija (Doplerio ultragarso tyrimas)
- Angiografija – kraujagyslių vaizdinimas
- Evokuotų potencialų tyrimai nervų sistemai tirt
- Vestibuliniai testai norint atmesti vidinės ausies problemas
Kaklinės vertigo gydymas
Gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties. Gydytojas gali paskirti individualizuotą gydymą ar net kelių skirtingų priemonių kombinaciją: fizioterapiją, medikamentus, specializuotus pratimus.
Fizioterapija
Specialiai parinkti pratimai dažnai padeda pagerinti kaklo judesių amplitudę, pusiausvyrą, koordinaciją. Kineziterapeutas gali pamokyti taisyklingos laikysenos, skirti tempimo pratimų. Kartais naudinga apsilankyti pas gydytoją specialistą, kuris atlieka chiropraktines manipuliacijas, siekiant sumažinti kaklo įtampą ir atstatyti stuburo funkciją.
Nors pratimai dažniausiai ženkliai pagerina būklę, svaigimas gali išlikti, todėl papildomai taikomas vestibulinis (pusiausvyros) reabilitacijos gydymas.
Vestibulinė reabilitacija
Tai pratimų kompleksas, skirtas lavinti pusiausvyros pojūtį ir mažinti galvos svaigimą. Įtraukiami akių, kaklo judesių, ėjimo bei koordinacijos pratimai. Gydytojas ar kineziterapeutas paaiškins, kaip šiuos pratimus atlikti ir namuose.
Vaistai
Kartais į gydymo planą įtraukiami medikamentai. Jie gali būti skirti raumenų įtampai mažinti, skausmui malšinti, taip pat svaigimui sumažinti.
Paprastai gydymą skiria neurologas, kuris specializuojasi nervų sistemos ligų srityje.
Ar galima išvengti kaklinės vertigo?
Užkirsti kelią kaklinės vertigo ne visada įmanoma, ypač jeigu ji atsiranda dėl netikėtų traumų, pavyzdžiui, eismo įvykių ar sporto sužeidimų. Tačiau reguliariai atliekami kaklo raumenų stiprinimo pratimai mažina diskų apkrovą ir ilgainiui gali sumažinti riziką ateityje susirgti šiuo sutrikimu.
Ligos eiga ir prognozė
Daugeliu atvejų kaklinį galvos svaigimą galima pakankamai efektyviai suvaldyti, svarbu laiku atlikti visus būtinus tyrimus ir parinkti tinkamą gydymą. Kartais prireikia ilgalaikio stebėjimo bei ilgesnio reabilitacijos laikotarpio.
Paties „plūduriavimo“ ar galvos svaigimo epizodai dažnai trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų, o pats sutrikimas gali varginti metus ar net ilgiau, retkarčiais paūmėdamas.
Simptomai gali pasirodyti praėjus ilgam laikotarpiui po traumos, tad stebėti savo savijautą labai svarbu.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei jaučiate stiprų kaklo skausmą, svaigulį ar kitus šio sutrikimo simptomus, rekomenduojama kuo skubiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Kadangi kaklinė vertigo gali imituoti kitus rimtus sveikatos sutrikimus, būtina išsami diagnostika ir tinkamas gydymas.
Klausimai, kuriuos galite užduoti gydytojui
- Kokia tikroji mano simptomų priežastis?
- Ar priežastis gali būti kita?
- Kiek ilgai šis sutrikimas gali trukti?
- Ar reikės papildomų tyrimų?
- Kokie tyrimai bus reikalingi?
- Kiek laiko gali užtrukti, kol pavyks nustatyti tikslią diagnozę?
- Kokios yra mano gydymo galimybės?
- Kaip galėčiau pats palengvinti simptomus namuose?
- Ar simptomai gali praeiti savaime be gydymo?
