Kaposi sarkoma yra reta piktybinė liga, kurios metu organizme formuojasi nenormalių audinių židiniai, primenantys dėmeles ar mazgelius. Šie dariniai gali iškilti įvairiose vietose – ne tik ant rankų ir kojų odos, bet ir burnos, nosies, tiesiosios žarnos gleivinėse, o taip pat vidaus organų paviršiuose, pavyzdžiui, kepenų ar plaučių gleivinėse.
Kaposi sarkomos rūšys
Yra keletas skirtingų Kaposi sarkomos formų, pasižyminčių skirtinga paplitimo geografija, amžiumi, rizikos veiksniais bei eigai. Dažniausios iš jų:
- Epideminė (susijusi su imunodeficitu). Ši forma dažnai aptinkama žmonėms, sergantiems sunkiomis imunitetą pažeidžiančiomis ligomis, pavyzdžiui, ŽIV infekcija. Tai dažniausia rūšis daugelyje pasaulio šalių.
- Klasikinė. Dažniausia vyresniems nei 60 metų vyrams, kilusiems iš Viduržemio jūros regiono, Pietvakarių Azijos, Rytų Europos ar žydų aškenazių kilmės asmenims. Gali išplisti ir į vidaus organus.
- Endeminė. Būdinga žmonėms, gyvenantiems prie Afrikos pusiaujo. Ji primena klasikinę formą, bet dažniausiai suserga jaunesni asmenys, net ir iki 40 metų amžiaus.
- Imunosupresinė (egzistuoja po transplantacijos). Išsivysto žmonėms, kuriems dėl organų ar kaulų čiulpų persodinimo taikomas imunosupresinis gydymas ir kurie yra užsikrėtę HHV-8 virusu.
Kaposi sarkomos simptomai
Simptomai priklauso nuo to, kur kaupiasi ir išsivysto liga. Galimi požymiai:
- Išryškėjantys, nenormalūs, gali būti lygūs arba iškilę odos plotai, kurie dažnai būna purpuriniai, raudoni ar rusvi.
- Pilvo skausmas arba kraujas išmatose, kai ligos židiniai pažeidžia virškinamąjį traktą.
- Nespecifiniai virškinimo sutrikimai – vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar vėmimas, jei pažeidžiama žarnyno gleivinė.
- Kraujavimas iš plaučių ar dusulys, jei dariniai auga kvėpavimo sistemoje.
- Limfedema (galūnių tinimas), jei sarkomos išplitimas sutrikdo limfos tekėjimą.
- Skausmas burnoje ar diskomfortas valgant, jei ligos dėmės pažeidžia burnos gleivines.
Kaposi sarkomos priežastys
Šią ligą sukelia žmogaus herpesvirusas 8 (HHV-8), kuris pažeidžia kraujagyslių ir limfos kapiliarų sieneles. Šio viruso infekcija vien savaime dažniausiai nesukelia simptomų – ligai išsivystyti dažniausiai reikia imuniteto nusilpimo.
Rizikos veiksniai
- Amžius: dažniau pasireiškia vyresniems nei 40 metų žmonėms.
- Kilmė: didesnė rizika asmenims iš Viduržemio jūros regiono, Pietvakarių Azijos, Rytų Europos ar žydų aškenazių šeimų, taip pat – kai kuriuose Afrikos regionuose.
- Imuninės sistemos nusilpimas: dažnai susergama dėl imuninę sistemą silpninančių vaistų po transplantacijos arba dėl ligų, pvz., ŽIV infekcijos.
- Geografinė vieta: endeminė forma dažniau sutinkama Afrikos pusiaujo regionuose.
- Lytis: vyrams sarkoma nustatoma dažniau nei moterims.
- Nesaugūs lytiniai santykiai: virusai, sukeliantys sarkomą, gali plisti per kūno skysčius – todėl turint daug apsaugos neturinčių lytinių santykių atsiranda didesnė rizika užsikrėsti.
Galimos komplikacijos
- Anemija
- Sutrikęs kvėpavimas
- Ligos sukeltas skausmas
- Nauji piktybiniai navikai
- Odos pakitimai ir jos deformacijos
- Odos ar minkštųjų audinių patinimas
Kaip diagnozuojama Kaposi sarkoma
Neretai liga nustatoma per fizinę apžiūrą – gydytojas atidžiai įvertins odos išbėrimus ar mazgelius, gali klausinėti apie patirtus simptomus bei sveikatos istoriją. Diagnozei patvirtinti būtini papildomi tyrimai.
Naudojami tyrimai
- Biopsija. Mažas audinio gabalėlis paimamas iš pažeistos vietos ir ištiriamas mikroskopu.
- Bronchoskopija. Leidžia gydytojui apžiūrėti kvėpavimo takus ir nustatyti ar nėra Kaposi sarkomos plaučiuose.
- Krūtinės ląstos rentgenograma arba kompiuterinė tomografija – padeda pamatyti naviko židinius krūtinėje ir plaučiuose.
- Endoskopiniai tyrimai – atliekama, jei įtariami virškinamojo trakto pažeidimai. Gali būti reikalinga gastroskopija ar kolonoskopija.
- Imunohistochemija – laboratorinis tyrimas, padedantis aptikti HHV-8 virusui būdingus baltymus, tokius kaip LANA-1, ir atskirti Kaposi sarkomą nuo kitų ligų.
Kadangi ši onkologinė liga pasitaiko retai, kartais diagnozė gali užsitęsti – gali prireikti konsultuotis su skirtingais specialistais.
Gydymo galimybės
Kaposi sarkomos gydymas priklauso nuo konkrečios situacijos, ligos formos ir stadijos, židinių skaičiaus bei paciento bendros sveikatos būklės. Gydymo taktika visuomet individualiai parenkama gydytojų komandos.
- Antiretrovirusinė terapija (jei sarkoma išsivystė dėl ŽIV infekcijos).
- Citostatiniai vaistai (chemoterapija).
- Navikų šaldymas skystu azotu (krioterapija).
- Spindulinė terapija – kai siekiama naikinti pažeistus audinius.
- Operacija (naviko ar pažeistos vietos pašalinimas, jei galimas chirurginis gydymas).
- Taikinių terapija – gydymas, veikiantis tik į vėžines ląsteles.
Kurį gydymo būdą rinktis, priklauso nuo Kaposi sarkomos tipo, židinių vietos ir išplitimo bei jūsų sveikatos būklės.
Priežiūra po gydymo ir stebėjimas
Kaposi sarkoma gali atsinaujinti, todėl svarbūs reguliarūs vizitai pas gydytojus. Periodiniai patikrinimai reikalingi siekiant kuo anksčiau pastebėti galimą ligos atsinaujinimą ar naujus židinius. Jei esate patyrę organų transplantaciją arba gydomasi nuo ŽIV, stebėjimas ir tyrimai vykdomi dažniau.
Prevencija
Kaposi sarkomos galima išvengti, sumažinus rizikos veiksnius. Vienas svarbiausių žingsnių – užkirsti kelią ŽIV infekcijai ir kitoms imuninę sistemą silpninančioms būklėms. Jei jau sergate ŽIV infekcija, tinkamai taikomas antiretrovirusinis gydymas padeda sumažinti sarkomos riziką.
Ligos prognozė
Ligos eiga labai priklauso nuo bendros sveikatos ir nuo to, kaip anksti buvo pradėtas gydymas. Kaip ir daugeliui vėžinių ligų, ankstyvas nustatymas ir laiku taikytas gydymas pagerina ilgalaikes išgyvenamumo galimybes. Bendra penkerių metų išgyvenamumo tikimybė sergantiems Kaposi sarkoma siekia apie 75%.
Šie skaičiai tėra statistika, o jūsų individuali perspektyva gali skirtis, todėl visada verta aptarti savo situaciją su gydytoju.
Kaip pasirūpinti savimi sergant Kaposi sarkoma?
Laikytis sveikos gyvensenos yra viena svarbiausių rekomendacijų sergant šia liga. Tam padės:
- Subalansuota, įvairi mityba – rinkitės kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių.
- Pakankamas poilsis ir miegas.
- Vengimas alkoholinių gėrimų arba jų vartojimo ribojimas.
- Streso valdymas ir emocinė pusiausvyra.
- Rūkymo atsisakymas.
- Skiepų atnaujinimas pagal gydytojo rekomendacijas.
- Dažnas rankų plovimas, siekiant apsisaugoti nuo infekcijų.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Organų persodinimas ir rizika: Jei jums atlikta organų transplantacija, verta pasitarti su gydytoju dėl imunosupresinio gydymo keitimo, kad sumažėtų rizika susirgti Kaposi sarkoma.
- Ar Kaposi sarkoma autoimuninė liga?: Tai nėra autoimuninė liga. Kaposi sarkoma yra vėžio forma, paprastai išsivystanti imunitetui nusilpus – ne todėl, kad imuninė sistema pultų savo ląsteles, o todėl, kad nebepajėgia apsiginti nuo virusinių pažeidimų.













