Ar kada būdami vaikais sakėtės sergantys, kad išvengtumėte mokyklos? Tokiam elgesiui yra suteiktas medicininis pavadinimas – simuliavimas. Tai sąmoningas ligos ar sveikatos problemų apsimetimas ar jų padidinimas, siekiant asmeninės naudos.
Kaip pasireiškia simuliavimas?
Nors simuliavimui nebūdingi konkretūs simptomai, dažniausiai jis įtariamas tada, kai žmogus staiga pradeda skųstis fiziniais ar psichologiniais negalavimais, susidūręs su tam tikromis situacijomis. Dažnai šios situacijos yra susijusios su teisiniais ginčais, tarnybos klausimais ar siekiu išvengti atsakomybės.
- Žmogus apsimeta patyręs traumą, kad gautų draudimo išmoką.
- Kai kurie stipriai išpučia savo psichologinius sunkumus, siekdami išvengti atsakomybės teisiškai.
- Simuliuotojai gali naudoti makiažą, kad sukurtų sumušimo žymę po akimi.
- Specialiai užteršia šlapimo mėginį, tikėdamiesi pakeisti tyrimų rezultatus.
- Termometrą laiko prie šildytuvo ar karštame vandenyje, kad parodytų aukštą temperatūrą.
Simuliavimas nėra psichikos sutrikimas. Jis stipriai atskirtas nuo tokių būklių kaip somatoforminis sutrikimas, kai žmonės nuoširdžiai tiki turintys ligą, nors objektyvių įrodymų tam nėra.
Simuliavimo priežastys
Šio elgesio šaknys slypi ne fiziologijoje, o asmeniniuose motyvuose. Žmogus siekia tam tikro apdovanojimo ar nori išvengti nepageidaujamų situacijų, pavyzdžiui, karinės tarnybos. Kartais simuliavimą lydi kiti psichikos ir asmenybės sutrikimai, pavyzdžiui, antisocialus asmenybės sutrikimas ar sunki depresija.
Kaip nustatomas simuliavimas?
Nors simuliavimas laikomas medicininiu apibrėžimu, tai nėra psichologinis sutrikimas. Tikslią diagnozę nustatyti sudėtinga, nes gydytojas pirmiausia turi atmesti visas realias ligas ar psichikos sutrikimus.
Vertinimo metu atliekamas nuodugnus fizinis ištyrimas ir išsamus pokalbis apie žmogaus savijautą, kasdienį gyvenimą, elgesio, emocinius bei socialinius pokyčius. Gydytojas dažnai stebi, ar išsakytų simptomų intensyvumas atitinka objektyvius radinius. Taip pat gali kreiptis į kitus gydytojus, artimuosius ar kolegas, kad susidarytų išsamesnį vaizdą apie žmogaus sveikatą.
Simuliavimo išaiškinimo būdai
Pastebėti, kad žmogus simuliuoja, nėra paprasta. Psichologai taiko įvairius vertinimo metodus, tokius kaip asmenybės klausimynai ar specialūs testai. Kai kurie testai skirti būtent simuliavimo nustatymui, tačiau jie reikalauja specialistų įgūdžių ir patirties.
Pagrindinė žinutė
Simuliavimas – tai sąmoningas bandymas apsimesti sergančiu ar padidinti jau esamus negalavimus dėl asmeninės naudos arba siekiant išvengti tam tikrų pareigų ar atsakomybės. Prieš galutinai įtariant simuliavimą, labai svarbu įsitikinti, kad žmogaus simptomai nėra susiję su tikrais fiziniais ar psichikos sutrikimais. Svarbu prisiminti, kad kai kurios ligos gali sąlygoti žmogaus netikėtą elgesį ar polinkį perdėti simptomus, net ir nesąmoningai.
