Kas yra kasos divisumas? Tai dažna, įprastai nepavojinga kasos raidos ypatybė, kai žmogus gimsta su šiek tiek pakitusiu kasos latakų išsidėstymu. Ši būklė susiformuoja dar vystantis vaisiui ir dažniausiai nesukelia jokių nepatogumų ar pasekmių visą gyvenimą.
- 1.Kaip vystosi kasos divisumas?
- 2.Kaip dažnai diagnozuojamas kasos divisumas?
- 3.Kasos divisumo simptomai
- 4.Kas lemia kasos divisumo išsivystymą?
- 5.Galimos komplikacijos
- 6.Kaip diagnozuojamas kasos divisumas?
- 7.Kasos divisumo gydymo galimybės
- 8.Galimi gydymo pavojai ir komplikacijos
- 9.Gyvenimo prognozė ir kasdienybė
- 10.Klausimai aptarti su gydytoju
Kaip vystosi kasos divisumas?
Normaliu atveju, stebint kasos vystymąsi, du pradiniai kasos užuomazgos fragmentai, vadinami pumpurais, jungiasi į vieną organą. Kartu nutinka ir latakų susiliejimas: iš abiejų pumpurų susidaro pagrindinis kasos latakas, per kurį virškinimo sultys nukeliauja į plonąją žarną. Tačiau esant kasos divisumui, šie pumpurai ir jų latakai visiškai nesusijungia, todėl susiformuoja du atskiri, plonesni latakai. Dėl to didžioji dalis virškinimo sulčių išleidžiama per mažesnę angą į žarnyną, o ne per pagrindinę didžiąją angą.
Kaip dažnai diagnozuojamas kasos divisumas?
Ši įgimta kasos būklė laikoma dažniausia ir aptinkama maždaug 10% populiacijos. Didžioji dalis šių žmonių iki gyvenimo pabaigos net nežino apie šią anatominę ypatybę.
Kasos divisumo simptomai
Daugiau nei 95% šią ypatybę turinčių asmenų nepastebi jokių su ja susijusių simptomų. Jei visgi požymių atsiranda, jie būna labai panašūs į kasos uždegimo (pankreatito) simptomus.
- Pilvo skausmas – dažniausias simptomas
- Pykinimas ir vėmimas
- Temperatūros pakilimas
- Virškinimo sutrikimai, rėmuo
- Apetito praradimas
- Riebalinės (blizgančios, sunkiai nuplaunamos) išmatos
- Padažnėjęs širdies plakimas
- Pablogėjęs kvėpavimas, pasunkėjęs alsavimas
- Galvos svaigimas, dėl sumažėjusio kraujospūdžio
Kas lemia kasos divisumo išsivystymą?
Būklė susiformuoja vaisiaus vystymosi metu, kai kasos užuomazgos tinkamai nesusilieja į vieną darinį. Dėl šio proceso pakitimų vietoje vieno pagrindinio latako susiformuoja du atskiri latakai. Kiek ir kaip intensyviai virškinimo sultys patenka į žarnyną, priklauso nuo individualių anatominių skirtumų.
Galimos komplikacijos
Pagrindinis galimas kasos divisumo pavojus – padidėjusi kasos uždegimo (pankreatito) rizika. Vis tik šis ryšys šiuo metu dar nagrinėjamas: kai kurie žmonės su šia ypatybe niekada nesusiduria su pankreatitu, kitu atveju uždegimą gali sukelti susidariusi sekreto „spūstis“, kai sultys sunkiai pasišalina pro siauresnę angą ir sukelia uždegimą. Yra ir situacijų, kai pankreatitas bei kasos divisumas pasireiškia nepriklausomai vienas nuo kito. Šiuo metu mokslininkai toliau tyrinėja galimą ryšį.
Kaip diagnozuojamas kasos divisumas?
Dažniausiai kasos divisumas aptinkamas visiškai netikėtai, atliekant pilvo organų tomografiją dėl kitų priežasčių. Jei žmogus jaučia simptomus, gydytojas gali rekomenduoti kelis išsamesnius tyrimus:
- Magnetinio rezonanso cholangiopankreatografija (MRCP). Šio tyrimo metu galima išryškinti kasos latakų sistemą. Kartais naudojama speciali medžiaga (sekretinas), kuri išryškina anomalijas.
- Endoskopinis ultragarsas. Juo endoskopu gaunami detalūs kasos vaizdai, leidžiantys pastebėti uždegimo požymius.
- Endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP). Tai išsamesnis, tačiau invazyvesnis tyrimas: endoskopu įvedama kontrastinė medžiaga, stebimas latakų vaizdas rentgeno ekrane. Dažniausiai šis tyrimas atliekamas tada, kai tuo pačiu planuojamas ir gydomasis veiksmas.
Kasos divisumo gydymo galimybės
Daugumai žmonių joks gydymas nereikalingas, nes simptomų paprasčiausiai nebūna. Tie, kuriems pasireiškia lengvi arba vidutinio sunkumo pankreatito simptomai, dažniausiai gydomi medikamentais ir mitybos korekcijomis:
- Mažai riebalų turinti dieta padeda sumažinti kasai tenkantį virškinimo krūvį.
- Vaistai nuo skausmo, prireikus – kasos fermentų papildai, padedantys geriau virškinti maistą.
Jei simptomai dažni ar stiprūs, gydomasis veiksmas gali būti reikalingas – pvz., praplatinti lataką, kad virškinimo sultys lengviau ištekėtų į žarnyną.
Specifinės procedūros
- Endoskopija: atliekant ERCP galima chirurgiškai prasiplėsti siauresnę latako angą (mažąją papilą) ir prireikus įvesti stentą, kad anga ilgiau išliktų plati.
- Chirurgija: operacija reikalinga tik išimtiniais atvejais, kai endoskopiniai metodai netinkami arba pasirodė neveiksmingi. Jos metu padarytas pjūvis leidžia tiesiogiai prieiti prie kasos ir taip praplatinti lataką.
Galimi gydymo pavojai ir komplikacijos
Procedūros, atliekamos dėl kasos divisumo, dažniausiai nesukelia didesnių šalutinių poveikių. Gydytojas prieš siūlydamas intervenciją įvertina jūsų rizikos veiksnius bei sveikatos būklę.
- Galimas kasos uždegimas (pankreatitas)
- Pakartotinis mažosios papilos susiaurėjimas
- Latako prakiurimas ar nekraujavimas
Gyvenimo prognozė ir kasdienybė
Kai nėra jokių simptomų, gyvenimo kokybė niekuo nesiskiria nuo kitų – kasos divisumas paprastai neįtakoja kasdienės veiklos ar sveikatos. Net jei atsiranda simptomų, daugeliui žmonių pakanka gydyti vaistais ar laikytis specialios dietos. Chirurginės procedūros ar endoskopiniai metodai laikomi saugiais ir veiksmingais daugeliu atvejų, ypač kai simptomai rodo dažnesnį ar ūminį pankreatitą. Lėtiniam pankreatitui jų efektyvumas kiek mažesnis.
Klausimai aptarti su gydytoju
- Ką mano sveikatai reiškia ši kasos ypatybė?
- Kokia yra tikimybė, kad man vystysis pankreatitas?
- Kokius simptomus turėčiau stebėti?
- Ar mano turimi simptomai gali būti susiję su diva kasoje, ar jie rodo kitą sutrikimą?
- Ar gydymas man bus būtinas simptomų valdymui?
