Kas yra kasos pseudocista ir kaip ji atsiranda? Kai kasa patiria sužeidimą ar stiprų uždegimą – dažniausiai dėl pankreatito – aplink ją gali susiformuoti skysčio pilnas maišelis. Šis darinys, vadinamas kasos pseudocista, išsivysto tuo atveju, kai kasos fermentai išteka už kasos ribų ir pradeda dirginti aplinkinius audinius. Kūnas, gindamasis nuo šio dirginimo, suformuoja kapsulę iš randinio audinio, kuri tarsi uždengia nutekėjusį skystį.
Kasos pseudocista ir tikroji cista: kuo jos skiriasi?
Kasos pseudocista vadinama „pseudo“ (netikra) todėl, kad jos sienelę sudaro tik uždegimo metu susidaręs randinis audinys, o ne natūralios kasos ląstelės, kaip tikrosiose cistose. Jos dažniausiai pasireiškia kaip uždegiminė žaizda, o ne savarankiška nauja struktūra. Tuo tarpu tikroji cista – tai auglys, augantis iš kasos audinio, kuris gali turėti tiek skysčio, tiek ir kietesnių dalių. Kai kurios tikrosios cistos gali įgauti piktybinį (vėžinį) pobūdį, tuo tarpu pseudocistos – ne.
Kaip dažnai pasitaiko kasos pseudocistos?
Pseudocistos dažniau nustatomos žmonėms, sergantiems pankreatitu. Apytiksliai 35% pacientų, kuriems išsivysto lėtinis pankreatitas, susiduria su pseudocistomis. Tarp sergančių ūmiu pankreatitu šis rodiklis siekia apie 10%. Visų kasoje susiformuojančių navikų tarpe pseudocistos sudaro apie tris ketvirtadalius, tačiau bendrai suaugusiųjų populiacijoje jos yra gana retos ir diagnozuojamos maždaug 3% per metus. Vaikams ši būklė pasitaiko gerokai rečiau.
Pseudocistos priežastys
Pagrindinis veiksnys, lemiantis kasos pseudocistų susiformavimą, yra pankreatitas. Didžioji dalis atvejų – net iki 70% – susiję su pankreatitu, kurį sukėlė gausus alkoholio vartojimas. Kiti atvejai – ypač vaikams – dažniausiai atsiranda po pilvo traumos arba dėl tulžies akmenų sukelto kasos uždegimo.
Kai kasos latakas iš dalies užsikemša arba nutrūksta, dalis fermentų prasiskverbia į pilvo ertmę. Čia šie fermentai kaupiasi, o kūnas, bandydamas apsisaugoti, apjuosia šią sritį savotiška „apsaugine kapsule“ – taip ir formuojasi pseudocista.
Kasos pseudocistos simptomai
Daugelis mažų pseudocistų jokių akivaizdžių požymių nesukelia ir lieka nepastebėtos. Tačiau jei jos didėja, simptomai dažnai primena pankreatito reiškinius. Paprastai jie pasireiškia praėjus kelioms savaitėms po ūminio pankreatito ar lėtinio pankreatito paūmėjimo, kuris paveikia kasos lataką.
- Pilvo skausmas (dažnai apimantis ir nugarą)
- Pilvo pūtimas ar sunkumo jausmas
- Sumažėjęs apetitas
- Pykinimas ir/ar vėmimas
Jei pseudocista komplikuojasi, gali pasireikšti papildomi simptomai:
- Karščiavimas ar šaltkrėtis
- Padažnėjęs pulsas
- Galvos svaigimas, silpnumas
- Odos ar akių pageltimas (gelta)
Galimos komplikacijos
- Infekcija. Kartais pseudocista užsikrečia, ypač jei joje yra žuvusio audinio, kas sudaro palankią terpę bakterijoms.
- Spaudimas kraujagyslėms arba tulžies latakams. Didelė cista gali užspausti šalia esančius organus, ko pasekoje gali sutrikti kraujotaka ar tulžies nutekėjimas, o taip pat ir dar labiau apsunkėti kasos veikla.
- Virškinamojo trakto užsikimšimas. Labai išsiplėtusi pseudocista gali trukdyti maistui judėti iš skrandžio ar plonosios žarnos, dėl to pasireiškia pilnumo jausmas, vėmimas, užkietėję viduriai.
- Kraujavimas (hemoragija). Jei pseudocista trinasi į kraujagyslę, ilgu laikotarpiu ji gali pragraužti jos sienelę, dėl to pradeda bėgti kraujas, o susidariusi cista gali plyšti.
Kaip diagnozuojama kasos pseudocista?
Diagnozės pagrindas – vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kontrastinė kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija, kurie padeda aiškiai vizualizuoti pseudocistas. Jei vaizdas kelia klausimų, atliekamas endoskopinis ultragarsas ar sagaurelių biopsija – vadinamoji plonos adatos aspiracija, kurios metu imamas pseudocistos turinio mėginys laboratoriniam tyrimui.
Endoskopinis ultragarsas
Atliekant šį tyrimą, ilgas plonas vamzdelis su maža kamera per ryklę nuvedamas iki plonosios žarnos, šalia kasos. Pro tą patį vamzdelį įvedamas ultragarsinis daviklis, kuris padeda detaliai įvertinti kasos būklę.
Plonos adatos aspiracija
Šio tyrimo metu pro endoskopą į pseudocistą įvedama labai plona adata, per kurią paimamas skysčio ar audinio mėginys ir siunčiamas analizei.
Kaip pseudocista atrodo tyrimuose?
Kasa forma primena žuvį ir turi galvą, kūną bei uodegą. Apie du trečdaliai pseudocistų susiformuoja kasos uodegoje, likusios – galvos srityje. Jos apvalios, turi lygias, aiškias sieneles ir pilnos skaidraus skysčio. Pseudocistų skersmuo gali svyruoti nuo 2 iki net 30 centimetrų; vienam žmogui gali išsivystyti tiek viena, tiek kelios iškart.
Kasos pseudocistų gydymas
Daugelis pseudocistų laikui bėgant išnyksta savaime, ypač jei yra mažos ir nesukelia komplikacijų. Kol taip nutinka, gydytojai nuolat stebi jų dinamiką ir prireikus palengvina simptomus – skiria skausmą malšinančius vaistus, lašelinę ar mitybinių medžiagų papildymą per veną arba zondu.
Tuo atveju, jei pseudocista nesumažėja ilgiau nei 6 savaites arba ima kelti pavojų sveikatai, reikalingas gydytojų įsikišimas. Apie trečdalis pseudocistų šiuo laikotarpiu išnyksta be intervencijos. Sunkiau jas pašalinti, jei susiformuoja kelios iš karto ar kartu pasireiškia ilgalaikės lėtinio pankreatito pasekmės, pavyzdžiui, fibrozė.
Kada reikalingas aktyvus gydymas?
Komplikuotas ar didelę riziką keliantis pseudocistas gydytojai pašalina išleisdamas iš jų skystį. Dažniausiai taikomas minimaliai invazyvus – endoskopinis – drenažas, nes jis efektyvus ir ilguoju laikotarpiu prilygsta chirurginei operacijai, tačiau gerokai saugesnis pacientui.
Cistogastrostomija
Tai standartinė procedūra, kai tarp pseudocistos ir skrandžio ar plonosios žarnos sukuriamas atviras „kanalas“, kuriuo cistos skystis natūraliai nuteka. Kur tiksliai formuojamas jungimas, priklauso nuo cistos vietos – jei situacija reikalauja, jis gali būti daromas su kasos lataku.
Skrandžio ir plonosios žarnos sienos yra atsparios virškinimo fermentams, todėl be papildomos žalos lengvai susidoroja su nutekėjusiu skysčiu. Kai iš pseudocistos išteka visas turinys, kapsulė savaime sunyksta.
Kas laukia po gydymo?
Pseudocistos drenažo procedūra dažniausiai reikalauja trumpo buvimo ligoninėje. Po kelių savaičių privaloma atlikti procedūrą, kuria pašalinamos laikinai naudotos stentų ar drenažų sistemos. Sėkmingų atvejų dalis siekia virš 90%. Retkarčiais pseudocista gali pasikartoti, tačiau tai nėra dažna.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kilus įtariamų pankreatito simptomų – pilvo skausmui, plintančiam į nugarą, lydimam pykinimo ar vėmimo – neatidėliokite vizito pas gydytoją. Jei po pankreatito gydymo po keturių–šešių savaičių vėl pajaučiate panašius simptomus, tai gali signalizuoti apie kasos pseudocistos susidarymą.
