Kaulų čiulpai – itin svarbi mūsų organizmo dalis, slypinti giliai kauluose. Būtent čia gimsta kraujo ląstelės, saugoma energija, o pati audinio sudėtis atlieka bene gyvybiškai svarbią funkciją mūsų sveikatai.
- 1.Kaulų čiulpų paskirtis ir reikšmė
- 2.Kaulų čiulpų donorystė ir transplantacija
- 3.Struktūra ir vieta žmogaus organizme
- 4.Sudėtis ir savybės
- 5.Dažniausios kaulų čiulpų ligos ir sutrikimai
- 6.Kaip diagnozuojami kaulų čiulpų sutrikimai?
- 7.Ar kaulų čiulpų paėmimas skausmingas?
- 8.Gydymo galimybės esant kaulų čiulpų sutrikimams
- 9.Kaip išlaikyti sveikus kaulų čiulpus?
Kaulų čiulpų paskirtis ir reikšmė
Šis minkštas, riebalais praturtintas audinys ne tik užpildo ertmes mūsų kauluose, bet ir nuolat gamina milijardus kraujo ląstelių kasdien. Kaulų čiulpai yra atsakingi už visų kraujo komponentų – raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių bei trombocitų – atsiradimą. Be to, jie kaupia riebalus, kurie prireikus paverčiami energija.
Kaulų čiulpų vaidmuo žmogaus gyvybei – nepakeičiamas. Jie aprūpina organizmą deguonį pernešančiomis ląstelėmis, imunitetą palaikančiomis baltosiomis kraujo ląstelėmis bei trombocitais, kurie kontroliuoja kraujavimą. Jeigu žmogui nustotų veikti kaulų čiulpai, gyvybė būtų neįmanoma.
Kaulų čiulpų donorystė ir transplantacija
Kaulų čiulpai bei jų gaminamos sveikos ląstelės yra tokios būtinos, kad jas įmanoma perkelti iš vieno žmogaus kitam. Dažniausiai tokia procedūra reikalinga sergant kraujo vėžiu ar kitomis sunkiomis ligomis, kai pačių žmogaus čiulpų funkcija sutrinka. Donoro ląstelės padeda atstatyti sveikų ląstelių gamybą ir sustiprinti organizmo atsparumą.
Struktūra ir vieta žmogaus organizme
Kaulų sandaroje išskiriami trys sluoksniai: tvirtas išorinis sluoksnis, porėtasis vidinis, dar vadinamas kempinine medžiaga, ir pačių kaulų čiulpų audinys. Čiulpai užpildo centrinę daugumos kaulų ertmę, taip pat randami kempininiame kaulų gale. Čia šalia kraujagyslių gausu ir kamieninių ląstelių – būtent jos lemia kraujo ląstelių susidarymą.
Kaulų čiulpų išvaizda ir rūšys
Ši medžiaga dažnai lyginama su drebučiais ar uogiene dėl savo išvaizdos – ji minkšta, lengvai spaudžiama, gelio struktūros. Pagal spalvą ir funkciją kaulų čiulpai skirstomi į dvi rūšis: raudonuosius ir geltonuosius.
- Raudonieji kaulų čiulpai – tai ląsteles gaminantis audinys. Būtent raudonieji ar hematopoeziniai čiulpai atsakingi už visų kraujo ląstelių ir trombocitų susidarymą.
- Geltonieji kaulų čiulpai – jo pagrindinė funkcija yra energijos atsarga. Jame yra daug riebalinių kamieninių ląstelių (adipocitų ir mezenchiminių kamieninių ląstelių), kurios ne tik kaupia riebalus, bet ir dalyvauja kaulų, kremzlių, raumenų ar riebalinių audinių atsinaujinime.
Vaikystėje vyrauja raudonieji čiulpai, tačiau suaugusiame amžiuje juos palaipsniui pakeičia geltonieji – dėl to organizme iš viso jų gali būti apie 2,5 kg.
Sudėtis ir savybės
Svarbiausia kaulų čiulpų sudėtinė dalis – kamieninės ląstelės. Būtent jos geba daugintis ir virsti raudonaisiais ar baltaisiais kraujo kūneliais, taip pat trombocitais. Geltonieji kaulų čiulpai sudaryti iš riebalų ir kamieninių ląstelių, kurios leidžia formuotis naujiems kaulams bei kremzlėms.
Dažniausios kaulų čiulpų ligos ir sutrikimai
Kaulų čiulpus dažniausiai tiesiogiai pažeidžia tokios ligos kaip leukemija, kai mutavusios ląstelės ima nekontroliuojamai daugintis ir išstumia sveikas kraujo ląsteles. Dėl to labai sutrinka normali organizmo veikla, gali išsivystyti rimtų komplikacijų.
Kiti kaulų čiulpų sutrikimai taip pat paliečia visą kraujo sistemą. Tarp jų dažniausi:
- Dauginė mieloma – čia kaulų čiulpuose pradeda nekontroliuojamai augti nenormalios plazminės ląstelės.
- Aplastinė anemija – kaulų čiulpai nebegamina pakankamai kraujo ląstelių.
- Policitemija vera – organizmas pagamina per daug raudonųjų kraujo ląstelių, todėl kraujas sutirštėja.
- Mielodisplaziniai sindromai – visa grupė ligų, kai čiulpai nebesugeba pagaminti pakankamai sveikų kraujo kūnelių.
Kaulų čiulpų ligų simptomai
- Padidėjęs polinkis kraujuoti ar susidaryti kraujosruvoms
- Energijos stoka ir nuovargis
- Dažnos infekcijos
- Raumenų silpnumas
Kaip diagnozuojami kaulų čiulpų sutrikimai?
Nustatant kaulų čiulpų būklę, dažniausiai atliekami du pagrindiniai tyrimai:
- Aspiracija – specialia adata paimamas skysčio ir ląstelių mėginys iš kaulų čiulpų. Analizė leidžia įvertinti ląstelių sudėtį, jų normališkumą ir savybes.
- Biopsija – storesne adata ištraukiamas nedidelis kaulų čiulpų audinio gabalėlis. Tyrimas padeda nustatyti, kiek ir kokių rūšių ląstelių yra čiulpuose, įvertinti jų pasiskirstymą.
Ar kaulų čiulpų paėmimas skausmingas?
Atliekant kaulų čiulpų tyrimą ar dovanojant kaulų čiulpus, taikoma vietinė nejautra, tad procedūros metu nemalonių pojūčių nejaučiama. Po procedūros dažnas jaučia maudimą ar skausmą adatos dūrimo vietoje – kiek stiprus jausmas, priklauso nuo individualaus žmogaus jautrumo. Skausmas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių.
Gydymo galimybės esant kaulų čiulpų sutrikimams
Gydymo būdai priklauso nuo diagnozės tipo ir ligos sunkumo. Dažnai taikomos šios priemonės:
- Antibiotikų vartojimas
- Kraujo perpylimai
- Kaulų čiulpų arba kamieninių ląstelių persodinimas
- Cheminė terapija
- Pagalbinis simptominis gydymas
Kaip išlaikyti sveikus kaulų čiulpus?
Kaulų čiulpai yra visos kraujo, kaulų ir raumenų sistemos pagrindas, todėl jų sveikata priklauso nuo bendros organizmo būklės. Efektyviai palaikyti čiulpų funkciją galite šiais būdais:
- Rinkitės baltymingą ir visavertę mitybą: įtraukite vištieną, žuvį, pupeles, riešutus, pieną, kiaušinius.
- Nevenkite vitaminų, ypač svarbūs geležis, B9 (folio rūgštis) ir B12.
- Tvarkykite sveikatos sutrikimus, galinčius paveikti kaulų čiulpus kaip šalutinį poveikį.
Rūpindamiesi kaulų čiulpais, kartu stiprinate viso organizmo gyvybinius pagrindus bei atsparumą ligoms.
