Kaulų skausmas dažnai apibūdinamas kaip gilus, „perveriantis“ ar sunkiai lokalizuojamas. Medicinos praktikoje pastebima, kad jis neretai sustiprėja naktį ir judinant pažeistą galūnę ar kūno dalį.
Maudimas, jautrumas ar skausmas kauluose yra gana dažnas nusiskundimas, ypač vidutinio amžiaus ir vyresniems žmonėms. Su amžiumi organizme vyksta įvairūs pokyčiai: mažėjant fiziniam aktyvumui, paprastai silpnėja raumenys, o kaulų tankis (t. y. kaulo „tvirtumas“) gali mažėti. Dėl to padidėja rizika patirti per didelio krūvio sukeltas traumas ir kaulų lūžius.
Dažniausiai kaulų skausmas siejamas su trauma arba sumažėjusiu kaulų tankiu, tačiau pagal dabartines medicinos žinias jis kartais gali būti ir rimtesnės būklės požymis. Kaulo skausmą ar jautrumą gali sukelti infekcija, sutrikusi kaulo kraujotaka arba onkologinės ligos.
Jei skausmas atsirado be aiškios priežasties, kartojasi, stiprėja ar trikdo miegą, jo nereikėtų ignoruoti. Tokiais atvejais rekomenduojama pasitarti su gydytoju, kad būtų nustatyta tiksli priežastis.
Galimos kaulų skausmo priežastys
Kaulų skausmą gali išprovokuoti įvairios būklės – nuo dažnų ir gana aiškių iki retesnių, reikalaujančių skubaus ištyrimo.
- Kaulo lūžis ar įtrūkimas.
- Perkrovos trauma dėl pasikartojančių judesių ar per didelio fizinio krūvio.
- Hormonų trūkumas ar disbalansas (dažnai siejamas su menopauze).
- Kaulo ar aplinkinių audinių infekcija.
- Kaulų vėžys.
- Į kaulus iš kitos vietos išplitęs piktybinis procesas (metastazės).
- Kraujo ląstelių piktybinės ligos, pavyzdžiui, leukemija.
- Sutrikusi kraujotaka kaulo srityje, pavyzdžiui, dėl ligų, kurios gali mažinti deguonies patekimą į audinius.
Viena dažnų ilgalaikių priežasčių – osteoporozė. Tai būklė, kai kaulų masė sumažėja labiau, nei laikoma įprasta, todėl kaulai tampa trapesni ir lengviau lūžta. Kaulų tankio mažėjimą skatina amžius, hormoniniai pokyčiai ir nepakankamas fizinis aktyvumas.
Jeigu kaulų skausmas atsirado „be priežasties“, užsitęsė arba jei anksčiau buvo taikytas gydymas dėl onkologinės ligos, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Kaip nustatoma kaulų skausmo priežastis
Vertindamas nusiskundimus gydytojas paprastai siekia išsiaiškinti tiek bendrą sveikatos būklę, tiek konkrečias skausmo ypatybes. Svarbi informacija gali būti:
- kur tiksliai skauda ir ar skausmas plinta;
- kada skausmas prasidėjo ir ar jis susijęs su trauma ar krūvio padidėjimu;
- skausmo intensyvumas ir ar jis didėja;
- ar skausmas kinta judant, sportuojant, ilsintis;
- kiti lydintys simptomai.
Po apžiūros, priklausomai nuo situacijos, gali būti skiriami papildomi tyrimai. Klinikinėje praktikoje dažniausiai pasitelkiama:
- rentgenograma (padeda įvertinti lūžius, įtrūkimus ir kai kuriuos pakitimus);
- kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas arba kaulų skenavimas (kai reikia tiksliau įvertinti pakitimus, įtarti naviką ar kitas struktūrines problemas);
- kraujo tyrimai;
- šlapimo tyrimai;
- hormonų koncentracijos įvertinimas;
- kai kuriais atvejais – hipofizės ir antinksčių funkcijos vertinimas.
Gydymo principai ir pagalba sau
Gydymas parenkamas pagal konkrečią diagnozę. Jei nustatomas lūžis ar įtrūkimas, pirmiausia sprendžiama dėl tinkamo kaulo stabilizavimo ir gijimo sąlygų. Jei randama pagrindinė ilgalaikė problema, pavyzdžiui, osteoporozė ar onkologinė liga, dažniausiai reikalingas nuoseklus, ilgalaikis gydymo planas.
Pagal poreikį gydytojas gali skirti vaistus, kurie padeda valdyti uždegimą, kontroliuoti skausmą, koreguoti hormonų disbalansą ar gydyti infekciją antibiotikais, jei ji patvirtinama.
Onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms kartais taikomi ir pagalbiniai metodai, tokie kaip akupunktūra, masažas ar atsipalaidavimo technikos. Jie gali padėti savijautai, tačiau paprastai naudojami kaip papildoma priemonė šalia pagrindinio gydymo.
Judėjimas ir kineziterapija
Tinkamai parinktas fizinis aktyvumas ir kineziterapija daugeliui žmonių padeda sumažinti diskomfortą, sustiprinti raumenis, pagerinti ištvermę ir ilgainiui prisidėti prie kaulų tvirtumo. Vis dėlto, jei jaučiate kaulų skausmą, prieš pradėdami naują treniruočių planą pasitarkite su gydytoju – tai ypač svarbu, jei įtariamas lūžis, osteoporozė ar kitos rimtesnės priežastys.
Priklausomai nuo situacijos, gali būti naudinga:
- esant apatinės nugaros dalies skausmui: tempimo pratimai, vaikščiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, lengvas jėgos treningas;
- sergant osteoporoze: keli kartai per savaitę skirti saugiam judėjimui ir raumenų stiprinimui; dažnai rekomenduojamas ėjimas, lipimas laiptais, šokiai, plaukimas, važiavimas dviračiu, darbas su lengvais svoriais;
- sergant artritu: reguliarus, subalansuotas judėjimas padeda išlaikyti sąnarių lankstumą ir gali mažinti skausmą ilguoju laikotarpiu; dažnai tinka tempimo pratimai, ėjimas, plaukimas, važiavimas dviračiu.
Jei skauda sąnarius, paprastai rekomenduojama vengti didelės apkrovos veiklų, kurios stipriai „muša“ sąnarius, pavyzdžiui, bėgimo ar intensyvių kontaktinių užsiėmimų. Po sąnario endoprotezavimo dažniausiai patariama saugoti operuotą sąnarį nuo per didelio krūvio; dažnai gerai toleruojamas plaukimas ir važiavimas dviračiu.
