Hepatoceliulinė karcinoma – tai dažniausia kepenų vėžio rūšis, žinoma dėl greitos eigos ir sunkios ligos formos. Dažniausiai ji išsivysto žmonėms, kurių kepenys pažeistos pažengusia liga, ypač sergantiems ciroze ar metaboliniais sutrikimais, susijusiais su riebalų kaupimusi kepenyse. Ši liga vis dažniau siejama su būkle, vadinama metabolinio disfunkcijos sukelta steatozine kepenų liga (MASLD), kuri neretai laikui bėgant taip pat sukelia cirozę.
Kiek dažna yra ši kepenų vėžio rūšis
Hepatoceliulinė karcinoma sudaro apie 85–90 % visų pirminių kepenų vėžio atvejų. Čia „pirminis“ reiškia, kad vėžys prasideda tiesiai kepenyse, o ne išplinta iš kitų organų. Pagal dažnumą ši onkologinė liga užima šeštą vietą tarp visų vėžio diagnozių ir yra trečia dažniausia vėžinių mirčių priežastis. Ši liga dažniau nustatoma vyrams – dėl jos rizika vyrams yra net keletą kartų didesnė nei moterims. Dažniausiai liga diagnozuojama vyresniems nei 60 metų asmenims.
Ligos simptomai
Pradinėse stadijose hepatoceliulinė karcinoma dažnai nesukelia jokių pastebimų požymių. Dažniau simptomai išryškėja vėlesniais etapais, kai liga jau pažengusi:
- Pošonkaulinėje dešinės pusės srityje juntamas gumulas ar pilnumo jausmas – taip pasireiškia padidėjusios kepenys.
- Kairėje pusėje po šonkauliais galite jausti spaudimą – tai signalizuoja apie padidėjusią blužnį.
- Akys ir oda gali pagelsti, pasireiškia geltos požymiai.
- Pilvo pūtimas arba jausmas, tarsi viduje kauptųsi skysčiai.
- Apatiškumas maistui arba greitas sotumo jausmas net po menko užkandžio.
- Nepaaiškinamas kūno svorio kritimas.
- Pykina ar net vemiama.
- Niežulys.
Šie pojūčiai gali būti būdingi ir kitoms ligoms, tačiau jei jie užsitęsia ilgiau nei dvi savaites, reikėtų kreiptis į gydytojus.
Kaip formuojasi liga ir kas ją sukelia
Didžioji dalis hepatoceliulinės karcinomos atvejų išsivysto kepenų ciroze sergantiems žmonėms, tačiau kartais vėžys išsivysto ir nespėjus išsivystyti cirozei. Ilgalaikis, nekontroliuojamas kepenų uždegimas veda prie randėjimo ir galiausiai gali sukelti vėžį.
Rizikos veiksniai
- Hepatito B viruso infekcija – virusas plinta per kūno skysčius ir gali sukelti vėžį net jei nėra cirozės.
- Hepatito C viruso infekcija – plinta per kraują.
- MASLD (metabolinio disfunkcijos sukelta steatozinė kepenų liga) – šią būklę dažnai lydi nutukimas, II tipo cukrinis diabetas ar paveldimas metabolinis sindromas.
- Piktnaudžiavimas alkoholiu – alkoholis sunkiai pasisavinamas kepenyse ir ilgainiui gali sukelti ne tik cirozę, bet ir kepenų vėžį.
Sergantiesiems didesnės rizikos ligomis gydytojai įprastai rekomenduoja reguliarius tyrimus, kad ankstyva vėžio stadija būtų nustatyta laiku. Taip pat skatinama koreguoti gyvenimo būdą: metimas rūkyti, mažesnis alkoholio vartojimas, esamų lėtinių ligų – hepatito ar diabeto – kontrolė.
Kaip nustatoma hepatoceliulinė karcinoma
Diagnozės kelias prasideda nuo apklausos apie paciento sveikatos istoriją, simptomus ir gyvenimo būdą. Atliekami šie diagnostiniai tyrimai:
- Kraujas tiriamas dėl alfa-fetoproteino (AFP) kiekio – padidėjęs rodiklis gali reikšti vėžį arba būsenas, kurios vėliau perauga į vėžį.
- Vaizdiniai tyrimai – kepenims tikrinti atliekami echoskopija, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar angiografija, kurios padeda įvertinti, ar kepenyse nėra navikų arba jų požymių.
- Kepenų biopsija – jei kraujo tyrimų ir vaizdinių tyrimų rezultatai nepakankamai aiškūs, imamas naviko mėginys iš kepenų ir tiriamas mikroskopu.
Įdomu tai, kad pacientams, sergantiems ciroze, oftai užtenka vaizdinių tyrimų, nes tam tikros navikų savybės leidžia nustatyti diagnozę ir be audinių mėginio.
Ligos išplitimo nustatymas
Ligos stadija lemia gydymo pasirinkimus ir prognozę. Vertinami keli aspektai: naviko dydis, kiek jis pažeidė gretimus audinius ir limfmazgius, ar liga išplitusi už kepenų ribų, taip pat – kokia yra pačių kepenų būklė.
Gydymo galimybės
- Chirurginis gydymas – rekomenduojama atlikti kepenų dalies pašalinimą (hepatektomiją) ar kepenų persodinimą. Hepatektomija galima, jei navikas lokalizuotas ir nesvarbu, ar likusi kepenų dalis yra sveika. Jei kepenų būklė prasta, labiau tinka transplantacija.
- Ablacija – naudojant specialias adatas ir labai aukštą arba itin žemą temperatūrą navikai naikinami tiesiogiai.
- Embolizacija – į kraujagysles, maitinančias naviką, įleidžiamos medžiagos, kurios užkerta kelią kraujo tėkmei iki auglio; tai gali būti chemoterapinės, radioaktyvios arba tiesiog užkemšančios medžiagos.
- Spindulinė terapija – taikoma tada, kai chirurginis gydymas neįmanomas arba abliacija nepadeda. Viena pažangesnių formų yra stereotaktinė kūno spindulinė terapija.
- Imunoterapija – šiuolaikiniai vaistai padeda organizmo imuninei sistemai atpažinti ir naikinti vėžines ląsteles.
- Taikinių terapija – slopinama signalizacija, dėl kurios vėžinės ląstelės nuolat auga.
Gydytojas gali pasiūlyti dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, kur išbandomi nauji gydymo metodai. Taip pat gali būti skiriama paliatyvioji pagalba simptomams ir ligos sukeliamiems nepatogumams valdyti – ji pagerina gyvenimo kokybę tiek sergant lėtine pažengusia liga, tiek gydantis pradinio stadijos vėžį.
Kaip sumažinti kepenų vėžio riziką
- Gauti hepatito B vakciną arba reguliariai tikrintis, jei jau esate užsikrėtę šiuo virusu.
- Kreiptis dėl hepatito C tyrimų, jei buvo rizikos kontaktas – anksti diagnozuotas hepatitas C dažnai visiškai pagydomas.
- Kartu su gydytoju valdyti metabolinius sutrikimus – laikytis sveikos mitybos, palaikyti optimalų svorį.
- Riboti alkoholio vartojimą.
- Atsisakyti rūkymo.
Prognozė ir gyvenimo perspektyvos
Didžiausia visiško pasveikimo galimybė – chirurgijoje: tai arba auglio pašalinimas, arba kepenų transplantacija. Jei tokios galimybės nėra, kiti gydymo metodai padeda palengvinti simptomus, pristabdyti vėžio plitimą ir pailginti gyvenimą.
Nauji mokslo pasiekimai nuolat siūlo vis efektyvesnes gydymo alternatyvas, ypač kai klasikinis chirurginis gydymas neįmanomas. Imunoterapija ir taikinių terapija padeda pagerinti pažengusios ligos išgyvenamumą.
Apskaičiuota, kad penkerių metų išgyvenamumas tarp visų sergančiųjų hepatoceliuline karcinoma siekia apie 21 %. Tačiau šie skaičiai labai priklauso nuo to, kada liga diagnozuojama, kokia yra bendra kepenų būklė ir koks organizmo atsakas į gydymą. Kai kurie tyrimai rodo, kad gydantis specializuotuose centruose išgyvenamumas gali gerėti.
Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl gydytojas gali tiksliausiai įvertinti prognozę.
Kasdienis gyvenimas po diagnozės
Gauti hepatoceliulinės karcinomos diagnozę gali būti itin sunku ir kelia didelį nerimą. Tačiau egzistuoja daug būdų, kaip geriau pasirūpinti savimi šios ligos eigoje:
- Užsirašykite visus rūpimus klausimus ir pastabas. Bendraukite su gydytojais, kad suprastumėte, kaip liga vystosi ir kas jūsų pačių rankose.
- Ieškokite būdų valdyti stresą: meditacija, atpalaidavimo pratimai ar gilus kvėpavimas gali pagelbėti. Taip pat labai svarbu pakankamai ilsėtis.
- Prireikus koreguokite mitybą. Jei gydymas paveikia apetitą, pasistenkite rinktis kuo sveikesnius užkandžius ir patiekalus. Jei kyla sunkumų, verta pasitarti su dietologu.
- Nepamirškite emocinės paramos – kartais sunku kalbėtis net ir su artimaisiais, todėl verta susirasti paramos grupę ar pasikalbėti su kitais žmonėmis, kurie išgyvena panašias situacijas.
Kada kreiptis į gydytoją
Nedelskite ir kreipkitės į gydytoją, jei simptomai išlieka ilgiau nei kelias savaites ar pastebite jų intensyvėjimą. Taip pat labai svarbi reguliari patikra priklausant rizikos grupei: kuo anksčiau liga nustatoma, tuo didesnė tikimybė ją sėkmingai gydyti chirurgiškai.
Ką svarbu aptarti su gydytoju
Diagnozės ir gydymo metu neišvengiamai kils klausimų. Pateikiame keletą svarbiausių, kuriuos verta užduoti gydytojui:
- Kokia yra bendra kepenų būklė?
- Kokios stadijos yra vėžys?
- Ar mano vėžys visiškai išgydomas?
- Kokie gydymo pasirinkimai yra tinkamiausi?
- Kokio poveikio galiu tikėtis iš kiekvieno gydymo metodo?
- Kaip gydymas paveiks mano kasdienybę?
- Pagal ką vertinsime gydymo sėkmę?
Būkite aktyvūs savo gydymo procese – jūsų gerovė priklauso ir nuo jūsų įsitraukimo bei bendradarbiavimo su gydytojais.











