Kiaušidžių cista – tai skysčio pripildyta pūslelė, susiformuojanti kiaušidėje ar ant jos paviršiaus. Daugelis moterų su šiuo dariniu susiduria bent kartą gyvenime, dažniausiai net nežinodamos apie jo egzistavimą, nes simptomų gali ir nebūti. Dažniausiai cistos yra nepavojingos ir ilgainiui be gydymo išnyksta savaime. Tačiau kai kada jos gali išaugti didesnės, sukelti nemalonių pojūčių ar net komplikacijų.
Kiaušidžių cistų rūšys
Dažniausiai nustatomos funkcinės cistos, kurios susidaro dėl įprastų mėnesinių ciklo pokyčių. Tokios cistos paprastai rodo, kad kiaušidės veikia kaip priklauso, ir po kelių savaičių ar kelių mėnesių jos išnyksta. Funkcinės cistos dar vadinamos paprastosiomis, jų yra dvi pagrindinės rūšys:
- Folikulinės cistos. Mėnesinių ciklo metu kiaušidėje esantis folikulas išskiria kiaušinėlį. Jei to neįvyksta, folikule kaupiasi skystis ir susidaro cista.
- Geltonkūnio cistos. Po ovuliacijos folikulas virsta geltonkūniu, kuris turėtų sunykti, jei apvaisinimas neįvyksta. Kartais vietoje to jis prisipildo skysčio ir virsta cista.
Be funkcinių, egzistuoja ir kitokios kilmės kiaušidžių cistos:
- Cistadenomos – susiformuoja ant kiaušidės paviršiaus, jų sudėtis gali būti vandeninga arba klampi.
- Dermoidinės cistos (teratomos) – jose gali būti audinių, panašių į odą, plaukus ar net dantis. Dažniausiai jos būna gerybinės, elastingos ir lygios.
- Endometriomos – savotiškos „šokoladinės“ cistos, kurios užsipildo menstruaciniu krauju ir dažniausiai siejamos su endometrioze.
- Piktybinės cistos – sudarytos iš vėžinių ląstelių, dažnesnės moterims po menopauzės, tačiau pasitaiko ir jaunesnėms.
Kokie simptomai išduoda kiaušidžių cistą?
Nedidelės cistos dažnai nesukelia jokių pojūčių, todėl daugelis moterų apie jas sužino tik per ginekologinę apžiūrą ar echoskopiją. Kai cistos išauga didesnės arba sukelia sutrikimų, gali pasireikšti tokie požymiai:
- Skausmas ar maudimas pilvo apačioje, kuris gali plisti į nugarą.
- Pilnumo jausmas arba pūtimas, ypač apatinėje pilvo dalyje – kartais labiau iš vienos pusės.
- Diskomfortas arba skausmas sekso metu.
- Nereguliarios arba skausmingos mėnesinės.
- Dažnas noras šlapintis ar sunkumas tuštinantis.
Ilgiau trunkantys aukščiau minėti simptomai gali nurodyti policistinių kiaušidžių sindromą (PCOS), kuriam būdingi ne tik nereguliarūs ciklai, bet ir hormonų pokyčiai, galintys lemti spuogus, sunkesnį pastojimą ar svorio augimą.
Kaip jaučiasi turint kiaušidžių cistą?
Pojūčiai labai individualūs. Kai kurios moterys nejaučia jokių simptomų, kitos gali jausti spaudimą, maudimą ar net aštrų, periodiškai atsirandantį ar pranykstantį skausmą. Kartais skausmas susijęs su konkrečia ciklo faze.
Kaip atsiranda kiaušidžių cista?
Dažniausia priežastis – ovuliacija. Tačiau yra ir kitų faktorių:
- Nestandartinis ląstelių daugėjimas, sukeliantis dermoidinių ar cistadenomų susidarymą.
- Endometriozė, kurios metu susidaro menstruaciniu krauju užsipildančios endometriomos.
- Policistinių kiaušidžių sindromas, lemiantis daugybinių mažų cistų išsivystymą.
- Kiaušidžių infekcija, kuri gali būti uždegiminių dubens ligų padarinys.
Rizikos veiksniai, lemiantys cistų atsiradimą
- Jaunesnis amžius – iki menopauzės cistos būna dažnesnės.
- Nėštumas – kartais cistos atsiranda ir išlieka nėštumo metu.
- Ankstesnės cistos – jei jų būta, didesnė tikimybė pasikartojimui.
- Moterų, turinčių endometriozę, PCOS ar kitų hormoninių sutrikimų, rizika didesnė.
- Ovuliacijos skatinimas tam tikrais vaistais taip pat kelia riziką.
Kokios gali būti komplikacijos?
Nors didžioji dalis cistų nekelia pavojaus, kai kada gali išsivystyti rimtesnės būklės:
- Piktybiškumas. Po menopauzės atsiradusios cistos dažniau būna vėžinės, nors tokia tikimybė išlieka labai maža.
- Cistos plyšimas. Funkcinės cistos gali savaime plyšti. Tai dažnai nesukelia simptomų, bet jei cista buvo didelė, gali kilti stiprus skausmas, net alpimas ar silpnumas.
- Kiaušidės sukimasis (torsija). Iš didelės cistos kiaušidė gali apsisukti, taip nutraukdama kraujotaką. Tuomet pasireiškia staigus stiprus skausmas, pykinimas ar vėmimas.
Esant staigiam stipriam pilvo skausmui, kartu su vėmimu, silpnumu ar labai bloga savijauta, būtina kuo greičiau kreiptis į medikus.
Kaip jaučiamasi plyšus kiaušidžių cistai?
Dažniausias pojūtis – staigus, aštrus skausmas dubens srityje, dažniausiai viename šone. Pajutus šį ar kitus požymius, pavyzdžiui, kraujavimą iš makšties, pykinimą, pilvo pūtimą ar spaudimą, svarbu nedelsti ir gauti specialistų pagalbą.
Kaip nustatoma kiaušidžių cista?
Diagnostika dažniausiai prasideda nėštumo testo atlikimu, siekiant atmesti nėštumą kaip galimą simptomų priežastį. Toliau taikomi šie metodai:
- Ginekologinė apžiūra – palpacija leidžia aptikti kiaušidės pakitimus ar darinius.
- Ultragarso tyrimas – padeda nustatyti cistų dydį, vietą, jų sudėtį (skystį ar audinį).
- Laparoskopija – jei reikia, atliekama operacinėje įvedus kamerą per nedidelį pjūvį pilve. Tokiu būdu galima apžiūrėti organus ir prireikus iškart pašalinti cistą.
Kiaušidžių cistų gydymas
Gydymo būdai priklauso nuo simptomų, cistos dydžio, rūšies, priežasties, amžiaus ir hormoninės būklės. Dažniausiai taikomos šios strategijos:
- Stebėjimas. Nedidelės, neskausmingos funkcicinės cistos dažniausiai ištirpsta pačios. Gydytojas gali paskirti stebėjimą su periodiniais ultragarsiniais tyrimais.
- Vaistai nuo ovuliacijos. Hormoniniai vaistai gali padėti sustabdyti ovuliaciją ir apsaugoti nuo naujų cistų susidarymo.
- Chirurginis gydymas. Jei cista didėja, sukelia simptomus ar įtariama piktybinė prigimtis, gali būti taikoma:
- Laparoskopija – pašalinant cistą per mažus pjūvius (cistektomija).
- Laparotomija – jei darinys labai didelis ar kyla kiti pavojai, muziejamas didesnis pjūvis.
Sprendžiant dėl operacijos, svarbūs tokie aspektai kaip cistos dydis, augimas, nevaisingumo priežastys, vėžio tikimybė ir individualūs moters poreikiai.
Kai reikia šalinimo?
- Cistos dydis – pjūvio pašalinimas rekomenduojamas, jei cista viršija 10 centimetrų ar sukelia nepatogumų.
- Bepastovūs simptomai ar mėnesinių sutrikimai, trukdantis pastoti.
- Įtariama vėžinė prigimtis ar papildoma rizika.
- Kitos kilmės cistos, kurios nesumažėja per kelis ciklus.
Ką svarbu žinoti apie negydomas cistas?
Dauguma cistų nereikalauja jokio įsikišimo ir išnyksta pačios. Vis dėlto, kai kurios gali rodyti rimtesnę ligą ar užaugti iki problemų keliančio dydžio, tad svarbu aptarti galimus gydymo variantus su gydytoju.
Ar galima užkirsti kelią cistoms?
Hormoniniai preparatai, stabdantys ovuliaciją, padeda užkirsti kelią tam tikrų rūšių cistų pasikartojimui. Tačiau didžioji dalis kiaušidžių cistų yra nepavojingos, tad tikslinga stebėti savo kūno pojūčius, reguliariai lankytis ginekologo patikroje ir pranešti apie bet kokius neįprastus simptomus.
Prognozė ir gyvenimas su kiaušidžių cista
Dauguma kiaušidžių cistų yra funkcinės, išnyksta be gydymo per kelis mėnesius. Gydytojas gali skirti pakartotinius tyrimus norėdamas stebėti, ar cista nedidėja ir nesukelia naujų simptomų. Jei randama aukštesnės rizikos ar didesnė cista, gali būti tikslingas gydymas vaistais ar chirurginė intervencija. Svarbiausia – laikytis gydytojo rekomendacijų ir atidžiai stebėti savo sveikatos pokyčius.
Kada reikėtų sunerimti?
Dauguma cistų nekelia grėsmės ir nereikalauja išskirtinės priežiūros. Vis dėlto, jei simptomai vargina, cista auga ar kyla abejonių dėl jos pobūdžio, reikia periodiškai atlikti tyrimus ir konsultuotis su gydytoju. Užrašykite savo simptomus ir aktyviai dalyvaukite sprendimų priėmime dėl tolimesnės sveikatos priežiūros.
Kada svarbu kreiptis į gydytoją nedelsiant?
- Nepraeinantis pilvo skausmas ar diskomfortas.
- Patinimas, pilvo pūtimas ar pilnumo jausmas.
- Skausmas sekso metu.
- Nereguliarios, vėluojančios ar labai skausmingos mėnesinės.
Būtina skubi pagalba, jei atsiranda:
- Staigus, stiprus pilvo skausmas su šleikštuliu, vėmimu ar temperatūra.
- Alpimo pojūtis, silpnumas, dažnas ar paviršutiniškas kvėpavimas.
- Šalta, prakaituota oda.
Dažniausiai kylantys klausimai
- Kiaušidžių cista gali būti ir kelis mėnesius ar net metus neužfiksuota, jei nesukelia jokių simptomų – ji dažniausiai aptinkama atsitiktinai.
- Cistos, kurios yra funkcionalios ar paprastos, pranyksta per kelis mėnesius, o dermoidinės užsibūna ilgiau ir gydomos tik padidėjus ar kilus diskomfortui.
- Pašalinus didelę cistą galima jaustis lengvesnei, nes sumažėja pilvo pūtimas, tačiau svorio pokyčiai labai individualūs.
