Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (KHS) – tai būklė, kai kiaušidės padidėja ir išskiria skysčių į pilvo ertmę. Dažniausiai ši komplikacija pasireiškia moterims, gydomoms vaisingumo skatinimo priemonėmis, kurios suaktyvina kiaušides gaminti daugiau nei įprastai kiaušialąsčių.

KHS esmė

Įprastai per mėnesines moters organizmas subrandina vieną kiaušialąstę. Tačiau toms moterims, kurios turi sunkumų pastoti, dažnai skiriamos hormoninės priemonės, kurios paskatina kiaušides subrandinti kelias kiaušialąstes vienu metu. Toks procesas būtinas, kai atliekama kiaušialąsčių aspiracija ir atliekamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF).

Kartais organizmas į šiuos vaistus reaguoja stipriau nei tikėtasi. Dažniausiai taip atsitinka naudojant injekcinius vaistus, o kiaušidės sureaguoja perdėtai ir išskiria didelį kiekį skysčio į pilvo ertmę. Nors ši komplikacija buvo gana dažna anksčiau, taikant naujesnes gydymo metodikas ji fiksuojama vis rečiau. Nepaisant to, lengvų KHS atvejų pasitaiko iki šiol.

Didžiausią riziką susidurti su šia būkle turi moterys, kurioms nustatytas policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – ši diagnozė reiškia, jog kiaušidės turi sutrikusią hormonų pusiausvyrą ir išskiria didesnį kiaušialąsčių kiekį.

Susiję įrašai

KHS tipai

Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas gali būti priskiriamas lengvam, vidutiniam arba sunkiam tipui, atsižvelgiant į pasireiškiančių simptomų stiprumą. Dažniausiai pasitaiko lengvos formos, sukeliančios tik laikiną diskomfortą. Sunkūs KHS atvejai – itin reti, tačiau jie gali būti pavojingi gyvybei.

Kaip dažnai pasitaiko kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas?

Anksčiau KHS pasitaikydavo maždaug 1 iš 10 moterų, kurioms buvo taikyta kiaušidžių stimuliacija dėl IVF procedūros. Šiandien ši rizika sumažėjo iki mažiau nei 5 %, o sunkūs atvejai – retesni nei 1 % visų gydomų moterų.

KHS simptomai

Kokia simptomatika pasireiškia, dažniausiai priklauso nuo ligos stiprumo. Pastebėti pirmuosius požymius galima jau po savaitės nuo vaisingumo gydymui skirtų vaistų vartojimo pradžios, nors kai kada šie simptomai išryškėja ir po dviejų savaičių.

Lengvos ir vidutinės eigos KHS simptomai:

Pilvo skausmas arba maudimas
Padidėjęs pilvo pūtimas
Švelnus kūno svorio padidėjimas (dažniausiai daugiau nei 1 kg per parą)
Pykinimas

Sunkesnės KHS formos požymiai gali būti:

Ryškus ir greitas svorio augimas
Stiprus pykinimas bei vėmimas
Juntamas stiprus pilvo išsipūtimas ir spaudimas
Pasunkėjęs kvėpavimas
Kraujo krešuliai
Sumažėjęs šlapinimasis
Stiprus pilvo skausmas

KHS priežastys

Pagrindinė KHS atsiradimo priežastis yra hormonas HCG (žmogaus chorioninis gonadotropinas), kuris skatina kiaušides bręsti kelioms kiaušialąstėms vienu metu. Dažniausiai, kaip paskutinis žingsnis prieš kiaušialąsčių paėmimo procedūrą, pacientėms suleidžiamas vadinamasis „trigerio“ hormonas HCG, kuris paskatina kiaušialąsčių galutinį subrendimą. Per stipri kiaušidžių reakcija į šį hormoną ir sukelia hiperstimuliacijos sindromą.

Taip pat gydymo metu vartojami medikamentai paveikia kraujagysles aplink kiaušides – jos išskiria skysčių, kurie kaupiasi pilvo ertmėje, o tai nulemia patinimą bei skausmingumą.

Rizikos veiksniai

Dažniau KHS išsivysto moterims, kurios:

Sergančios policistinių kiaušidžių sindromu (PKS)
Kartą jau buvo patyrusios KHS
IVF stimuliacijos metu turi daug besivystančių folikulų ar aukštą estrogeno kiekį
Gavo didesnes HCG hormono porcijas atliekant IVF
Pasirinko „šviežių“ embrionų perkėlimą, kai kiaušidės vis dar aktyvios, tad nėštumas gali prailginti KHS eigą

Taip pat mokslininkai pastebi, kad didesnė rizika gali būti jaunesnėms nei 30 metų moterims ar toms, kurių kūno svoris mažesnis už vidutinį, nors šios sąsajos iki galo nepatvirtintos.

Kokios gali būti komplikacijos?

KHS gali sukelti rimtų pasekmių – pavojingiausia tarp jų yra kraujo krešuliai, kurie gali susiformuoti kojų ar plaučių kraujagyslėse. Tam sumažinti naudojami specialūs vaistai. Taip pat kai kurioms moterims išauga insulto rizika. Dar viena reta komplikacija – plyšusi kiaušidžių cista, galinti sukelti stiprų kraujavimą ir reikalaujanti chirurginio gydymo.

Kaip nustatoma ši būklė?

KHS diagnostika apima keletą tyrimų:

Apžiūra: vertinama pacienčių svorio kaita ir juosmens apimtis, ieškoma patinimo požymių. Pilvo apčiuopa dažniausiai vengiama, nes padidėjusios kiaušidės gali būti labai jautrios net ir nedideliam spaudimui.
Ultragarsinis tyrimas: leidžia įvertinti kiaušidžių dydį ir aptikti susikaupusį laisvą skystį pilvo ertmėje.
Kraujo tyrimai: stebimi hormonų kiekiai, ieškoma KHS požymių.
Krūtinės ląstos rentgenograma: gali būti naudinga ieškant skysčio kaupimosi krūtinėje.

KHS gydymo būdai

Gydymo taktika priklauso nuo simptomų stiprumo. Pagrindinis siekis – sumažinti nemalonius pojūčius ir išvengti rimtų komplikacijų. Lengvos formos dažniausiai praeina savaime per savaitę ar dvi, tačiau jei pasiekiamas nėštumas, simptomai gali užsitęsti ilgiau.

Lengvų ir vidutinių KHS atvejų gydymas gali apimti:

Vengimą intensyvios fizinės veiklos
Gėrimą skysčių su elektrolitais
Simptomų palengvinimui – paracetamolį
Svorio stebėjimą kasdien
Išsamesnį savistabos reikalavimą, stebint, ar neblogėja simptomai

Sunkių atvejų gydymas dažnai reikalauja hospitalizacijos:

Skysčių lašinimas į veną (infuzijos)
Procedūra, kurios metu šalinamas susikaupęs pilvo skystis (paracentezė)
Vaistų, mažinančių kiaušidžių aktyvumą bei nemalonius pojūčius, vartojimas
Kraujo krešėjimą mažinančių vaistų skyrimas, siekiant sumažinti trombozės riziką

Kartais reikia dienos ar kelių stebėjimo ligoninėje, kol simptomai pagerėja.

Kiek trunka sveikimo laikotarpis?

Atsigavimas priklauso nuo ligos stiprumo ir ar moteris pastojo to ciklo metu. Daugeliu atvejų būklė pagerėja per dvi savaites. Kiekvienai pacientei gydytojas paaiškina, kada bus galima grįžti prie įprastų veiklų ir ko tikėtis tolimesnėje eigai.

Ar įmanoma greitai įveikti KHS?

Universalaus greito sprendimo KHS nėra. Simptomų sumažinimas priklauso tiek nuo gydytojų paskirtų priemonių, tiek nuo paties organizmo reakcijos. Svarbiausia – nuolat palaikyti ryšį su gydytoju ir laikytis rekomendacijų.

Prevencinės priemonės

Nors ne visų atvejų galima išvengti, gydytojų komanda atidžiai stebi rizikos veiksnius ir reguliariai tiria hormonus bei folikulų skaičių ultragarsu, paskyrus vaisingumo stimuliaciją. Tai padeda laiku pastebėti galimus pakitimus ir sumažinti komplikacijų tikimybę.

Prevencijai arba simptomų mažinimui gali būti taikomos įvairios priemonės:

Sumažinamos arba koreguojamos paskirtų vaistų dozės
Vengiamas HCG „trigerio“ vartojimas stimuliacijos cikle
Parenkamas kitas vaisingumą skatinantis preparatas
Apvaisinti embrionai gali būti užšaldomi, o perkėlimo procedūra atidedama, kol kiaušidės atsistato

Ligos eiga ir prognozė

Ši būklė – laikina. Net ir sunkesniais atvejais, tinkamai gydant, pasveikimo prognozė – gera. Jei vaisingumo gydymas būna sėkmingas ir moteris pastoja, nei KHS, nei paskirti vaistai ligos metu nėštumo eigai įtakos neturi.

Kasdienybė su KHS

Jeigu gaunate vaisingumo gydymą ir pasireiškia KHS simptomai, būtina neignoruoti savo būklės ir informuoti gydytoją apie pokyčius. Daugumą atvejų gydymo įstaigos komanda atidžiai seka pacientų sveikatą ir laiku informuoja apie riziką.

Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui:

Kaip stipri mano būklė?
Kokios galimos gydymo alternatyvos?
Kurie simptomai rodo komplikacijas?
Ar KHS gali veikti mano šansus pastoti arba turėti įtakos vaisiui?

Dažniausi rūpesčiai po kiaušialąsčių paėmimo

Po kiaušialąsčių aspiracijos ar IVF procedūros jaustis prastai – visiškai įprasta. Dažniausi požymiai: pilvo pūtimas, dėmėta kraujavimas ir juntamas pilnumo jausmas.