SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Kūno sandara

Kiek kraujo yra jūsų kūne ir kiek galite jo netekti

Karolina Rimkutė Paskelbė Karolina Rimkutė
2025 22 lapkričio
Kategorija Kūno sandara
0
Kiek kraujo yra jūsų kūne ir kiek galite jo netekti
Share on FacebookShare on Twitter

Žmogaus organizme esančio kraujo kiekis dažniausiai sudaro apie 7 procentus kūno masės. Tai orientacinis dydis – tikslus kraujo tūris priklauso nuo tokių dalykų kaip lytis, gyvenamoji vieta ar asmeniniai ypatumai.

Kraujo kiekis įvairiais amžiaus tarpsniais

Kiek kraujo cirkuliuoja kūne, priklauso ne tik nuo amžiaus, bet ir nuo kūno svorio. Apžvelkime skirtingus etapus:

  • Naujagimiai: Pilnai išnešioti kūdikiai kiekvienam savo kūno kilogramui turi maždaug 75 mililitrus kraujo. Pavyzdžiui, apie 3,5 kg sveriančio kūdikio kraujo tūris bus apie 270 mililitrų, tai yra maždaug 0,07 galono.
  • Vaikai: Vaikas, sveriantis apie 36 kilogramus (80 svarų), turės apie 2 650 mililitrų kraujo – tai atitinka 0,7 galono.
  • Suaugusieji: Suaugusio žmogaus, sveriančio 68–82 kilogramus (150–180 svarų), organizme bus apie 4 500–5 700 mililitrų kraujo, arba 1,2–1,5 galono.
  • Nėščiosios: Nėštumo metu moters kraujo tūris išauga net 30–50 procentų, palyginti su nėščiųjų moterų krauju. Tai yra papildomai apie 0,3–0,4 galono.

Įtakos kraujo kiekiui gali turėti ir gyvenamoji vieta. Žmonės, gyvenantys aukštikalnėse, dažnai turi šiek tiek didesnį kraujo tūrį, kad organizmas galėtų geriau aprūpinti deguonimi esant mažesniam deguonies kiekiui ore.

Kiek kraujo praradimas yra pavojingas?

Kai organizmas netenka daug kraujo, audiniams ima stigti deguonies ir gresia rimti sveikatos sutrikimai. Didžiausią pavojų kelianti situacija – stiprus kraujo netekimas, vadinamas hemoraginiu šoku. Žemiau pateikiama, kaip gydytojai pagal netekto kraujo kiekį skirsto šią būklę:

Susiję įrašai

Jūrligė

Jūrligė

2025 23 gruodžio
Judamoji grandinė: atviri ir uždari pratimai

Judamoji grandinė: atviri ir uždari pratimai

2025 23 gruodžio

Strijos ant nugaros

2025 23 gruodžio

Smakro duobutės formavimo operacija

2025 23 gruodžio
  • Prarasdami iki 30 % viso savo kraujo arba iki 1 500 mililitrų (0,4 galono), kurį laiką galite nejausti didelių pokyčių – kraujospūdis ir širdies ritmas dažnai dar lieka pakankamai normalūs.
  • Toliau netekus kraujo, širdies ritmas viršija 120 dūžių per minutę, kraujospūdis pradeda kristi, o kvėpavimo dažnis – didėti.
  • Jei netenkama daugiau nei 40 % viso kraujo (apie 2 000 mililitrų arba 0,53 galono vidutinio suaugusio žmogaus organizme), ši būklė tampa kritinė ir gali baigtis mirtimi.

Laiku suteikta pagalba ir kraujo perpylimas gali išgelbėti gyvybę, todėl svarbu kuo greičiau patekti į ligoninę.

Kaip nustatomas organizme esantis kraujo kiekis?

Paprastai gydytojai retai tiesiogiai matuoja visą žmogaus kraujo kiekį. Tai galima gana tiksliai įvertinti pasitelkus kitus diagnostinius metodus. Dažniausiai atliekamas hemoglobino ir hematokrito kiekio kraujyje tyrimas. Šie rodikliai atspindi, kiek yra kraujo ląstelių, palyginti su kitais skysčiais kūne.

Gydytojai, vertindami kraujo tūrį, atsižvelgia ir į paciento svorį bei drėgmės lygį organizme. Ypatingais atvejais, kai žmogus patiria didelį sužalojimą ir netenka daug kraujo, iš pradžių orientuojamasi pagal kūno masę. Vėliau remiamasi kraujospūdžio, kvėpavimo dažnio bei širdies ritmo pokyčiais, kad kuo tiksliau įvertintų prarasto kraujo kiekį ir galėtų operatyviai skirti kraujo perpylimą.

Stebint šiuos rodiklius bei bendrai įvertinus situaciją, gydytojams pavyksta laiku sustabdyti kraujo netekimo pasekmes ir užtikrinti reikiamą gydymą.

Karolina Rimkutė

Karolina Rimkutė

Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes. Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų. Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba. Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje. Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją

Susiję Pranešimai

Jūrligė
Ligos

Jūrligė

Paskelbė Karolina Rimkutė
2025 23 gruodžio
Judamoji grandinė: atviri ir uždari pratimai
Fitnesas

Judamoji grandinė: atviri ir uždari pratimai

Paskelbė Dovydas Žilinskas
2025 23 gruodžio
Strijos ant nugaros
Dermatologija

Strijos ant nugaros

Paskelbė Karolina Rimkutė
2025 23 gruodžio
Kitas įrašas
Skyrizi: informacija apie nėštumą ir žindymą

Skyrizi: informacija apie nėštumą ir žindymą

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2025 26 spalio
Tonzilės

Tonzilės

2025 26 spalio
Gumbas už ausies

6 gumbų atsiradimo už ausies priežastys

2025 26 spalio
Raudonos dėmės ant odos

Raudonos dėmės ant odos: 14 priežasčių

2025 26 spalio
Jūrligė

Jūrligė

2025 23 gruodžio
Judamoji grandinė: atviri ir uždari pratimai

Judamoji grandinė: atviri ir uždari pratimai

2025 23 gruodžio
Strijos ant nugaros

Strijos ant nugaros

2025 23 gruodžio
Smakro duobutės formavimo operacija

Smakro duobutės formavimo operacija

2025 23 gruodžio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Jūrligė
  • Judamoji grandinė: atviri ir uždari pratimai
  • Strijos ant nugaros

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Reklama

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.