Smilkininis apatinio žandikaulio sąnarys (TMJ) jungia apatinį žandikaulį su kaukole ir padeda kramtyti, kalbėti, žiovauti. Kai šis sąnarys arba jį supantys raumenys ir raiščiai sudirginami ar pažeidžiami, gali išsivystyti smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimas (TMD). Tuomet dažniausiai vargina žandikaulio skausmas, kramtymo diskomfortas, maudimas smilkiniuose ar galvos skausmai. Simptomų trukmė gali būti labai įvairi – nuo kelių dienų iki metų.
Pagal dabartines medicinos žinias, lengvas žandikaulio spragsėjimas be skausmo dažnai nėra pavojingas. Vis dėlto, kai skausmas ar sustingimas trukdo valgyti, miegoti ar dirbti, dauguma žmonių natūraliai ieško būdų, kaip pagerinti savijautą. Gera žinia ta, kad daliai žmonių TMD sumažėja savaime, o lengvesniais atvejais neretai padeda namų priemonės.
Kiek laiko gali tęstis TMD simptomai
TMD trukmė priklauso nuo priežasties ir individualių organizmo savybių. Medicinos praktikoje pastebima, kad vieniems tai būna trumpalaikis sudirginimas, kitiems – pasikartojanti ar lėtinė (ilgai trunkanti) problema.
Trumpalaikiai paūmėjimai
Trumpalaikiai simptomai dažniau atsiranda po staigaus įvykio, kai žandikaulio sąnariui tenka neįprastas krūvis. Pavyzdžiui, po odontologinių procedūrų, kai burna ilgai laikoma plačiai atverta, gali mausti sąnarį ar įsitempti kramtomieji raumenys. Tokiais atvejais diskomfortas paprastai atslūgsta gana greitai – neretai per kelias dienas.
Po didesnės traumos (pavyzdžiui, patirtos sportuojant ar eismo įvykio metu) gijimas gali užtrukti ilgiau, nes kartu gali būti pažeisti minkštieji audiniai, išprovokuotas uždegiminis atsakas ar pasikeitęs įprastas žandikaulio judėjimo modelis.
Nėštumo laikotarpis ir galimas ryšys
Moksliniai duomenys leidžia manyti, kad kai kurioms moterims nėštumo metu TMD požymiai gali sustiprėti. Tam įtakos gali turėti miego sutrikimai, pykinimas, bendras organizmo jautrumas ar hormoniniai pokyčiai, kurie didina raiščių elastingumą ir sąnarių laisvumą. Vis dėlto šis ryšys nėra galutinai patvirtintas.
Jei diskomfortas siejamas su nėštumu, dažnai tikimasi, kad požymiai palaipsniui mažės po gimdymo, pogimdyminiu laikotarpiu.
Lėtiniai simptomai
Jeigu TMD tęsiasi ilgai arba nuolat kartojasi, dažniau ieškoma gilesnės priežasties. Klinikinė patirtis rodo, kad tai gali būti susiję su:
- dantų griežimu (bruksizmu), dažnai naktį;
- įpročiu stipriai sukąsti dantis ar įtempti žandikaulį dienos metu;
- netaisyklingu sąkandžiu (kai dantys susikanda neoptimaliai);
- sąnarių ligomis, įskaitant artritą;
- ilgalaikiu stresu ir raumenų įtampa;
- nepakankamu skysčių vartojimu (dehidratacija);
- nevisaverte mityba;
- laikysenos ypatumais (ypač kaklo ir pečių juostos įtampa);
- žalingais burnos įpročiais (pvz., dažnu kramtomosios gumos kramtymu, nagų kramtymu, įpročiu remti smakrą į ranką).
Dažniausiai ilgalaikį pagerėjimą duoda ne vien simptominės priemonės, o pagrindinės priežasties atpažinimas ir koregavimas.
Kada jau reikėtų kreiptis į specialistą
Vieno universalaus termino, kiek „normalu“ kentėti TMD, nėra – žmonės skirtingai jaučia skausmą ir skirtingai jis veikia kasdienybę. Praktinis orientyras toks: jei diskomforto nebegalite toleruoti, sunku valgyti, kalbėti, išsižioti, miegoti, arba jei situacija aiškiai blogina gyvenimo kokybę, verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą (odontologą ar gydytoją, dirbantį su žandikaulio sąnario problemomis).
Kita vertus, nemaža dalis atvejų būna ūmus paūmėjimas, kai padeda laikas, žandikaulio „poilsis“ ir paprastos namų priemonės.
Ar TMD lengvai gydomas
TMD gydymas ne visada būna paprastas, nes dažnai prisideda keli veiksniai vienu metu: raumenų įtampa, sąkandžio ypatumai, stresas, įpročiai, laikysena. Todėl gydymo taktika neretai parenkama etapais – stebima, kas konkrečiam žmogui veikia geriausiai, ir koreguojama pagal simptomų dinamiką.
Ką galima išbandyti namuose, kai simptomai ūmūs
Ūmaus diskomforto metu dažniausiai rekomenduojamos švelnios, žandikaulį tausojančios priemonės:
- kiek įmanoma labiau „pailsinti“ sąnarį (vengti labai plataus išsižiojimo);
- atsisakyti kietų ir lipnių produktų bei intensyvaus kramtymo (pvz., kramtomosios gumos);
- trumpam taikyti šilumą arba šaltį skausmui ir įtampai sumažinti (apie 20 minučių per valandą pagal poreikį);
- švelniai pamasažuoti įsitempusius kramtomuosius raumenis;
- prireikus vartoti nereceptinius vaistus nuo skausmo ir uždegimo, jei jie jums tinka ir nėra kontraindikacijų.
Jei simptomai susiję su laikinu pertempimu (pavyzdžiui, po ilgesnės odontologinės procedūros), kartais tai primena raumenų skausmą po intensyvesnio fizinio krūvio – kūnui gali tiesiog reikėti kelių dienų atsistatymui.
Specialisto taikomos priemonės
Jei skausmas tęsiasi, kartojasi ar įtariama lėtinė priežastis, gali būti svarstomos įvairios strategijos, parenkamos individualiai:
- vaistai skausmui ir uždegimui mažinti (pagal gydytojo rekomendacijas);
- streso valdymo metodai (pvz., kvėpavimo pratimai, atsipalaidavimo praktikos);
- elgesio ir įpročių korekcija (mokymasis neatremti dantų, mažinti žandikaulio įtampą);
- ortopedinės priemonės, pavyzdžiui, individualiai pritaikoma kapa (burnos apsauga);
- kineziterapija ir specialūs pratimai žandikaulio sąnariui bei kaklo sričiai;
- šilumos ar šalčio procedūros;
- tam tikrais atvejais – injekcinės ar chirurginės priemonės, kai kiti būdai nepadeda ir yra aiški medicininė indikacija.
Esmė
TMD simptomai gali trukti nuo kelių dienų iki ilgo laikotarpio – tai priklauso nuo priežasties ir gretutinių veiksnių. Lengvesni, ūmūs paūmėjimai neretai praeina per kelias dienas ar savaites, ypač jei tausojamas žandikaulis, koreguojama mityba ir taikomos paprastos skausmą mažinančios priemonės. Jei skausmas ryškus, kartojasi arba ilgai nepraeina, racionalu kreiptis į specialistą, kad būtų įvertinta priežastis ir sudarytas individualus gydymo planas.
