Klaustrofobija – tai itin stipri baimė būti uždarose ar ankštose erdvėse. Šis nerimo sutrikimas pasireiškia ne tik nepatogumu, bet ir intensyviomis reakcijomis, kurios trukdo gyventi įprastą kasdienį gyvenimą. Tokia baimė dažnai nesusijusi su realia grėsme, tačiau vis tiek sukelia stiprų nerimą ir norą bet kokia kaina išvengti uždarų erdvių.
Kokios situacijos gali sukelti klaustrofobiją?
Klaustrofobiją dažniausiai sukelia įvairios uždaros ar ankštos vietos, tačiau netgi vien mintys apie būvimą tokioje erdvėje gali išprovokuoti stiprią baimę. Dažnesni klaustrofobiją keliantys veiksniai yra:
- Tuneliai ar požeminės perėjos
- Keltuvai (liftai)
- Traukiniai, lėktuvai ar maži automobiliai
- Uolos ir urvai
- Medicininiai tyrimai uždaroje erdvėje, pavyzdžiui, MRT aparate
- Rūsiai ar mažos patalpos be langų arba langais, kurių neįmanoma atidaryti
Kaip jaučiasi žmogus, turintis klaustrofobiją?
Baimę gali lydėti nerimas ir sunkumas susikaupti, o mintys apie uždaras erdves dažnai persekioja net ir naktimis, trukdydamos ramiai miegoti. Dažnai žmogų užklumpa stiprus noras kuo greičiau ištrūkti iš situacijos, verčia vengti tam tikrų vietų ar patyrimų.
Kiek žmonių turi klaustrofobiją?
Manoma, kad šią specifinę baimę patiria apie aštuntadalis žmonių – apytiksliai 12,5% gyventojų. Įprasta, kad tokie asmenys bijo ne vienos, o kelių situacijų ar objektų, ir dažnai šios baimės tarpusavyje persipina.
Kieno tarpe klaustrofobija dažniausia?
Dažniau nuo šios baimės kenčia moterys. Nors klaustrofobija gali išsivystyti bet kokiame amžiuje ar gyvenimo etape, dažniausiai pirmieji požymiai pasirodo dar vaikystėje ar paauglystėje.
Klaustrofobijos simptomai
- Fizinis nerimas: prakaitavimas, drebulys, dusulys ar pagreitėjęs širdies plakimas
- Spaudimas krūtinėje, dusulys, dažnas kvėpavimas
- Veido paraudimas arba pašiurpimas, šalčio ar karščio pojūtis
- Dusulys, uždusimo pojūtis
- Skrandžio diskomfortas, pykinimas, galvos svaigimas ar silpnumas
- Burnos džiūvimas
- Dezorientacija, sumišimas
- Tirpimas, dilgčiojimas galūnėse
- Spengimas ausyse
- Vaikams: verkimas, įsikibimas ar sustingimas
- Emocinis nerimas: stiprus baimės jausmas, panika, baimė prarasti savikontrolę ar sąmonę
- Jausmas, kad reikia kuo greičiau palikti vietą
- Supratimas, kad baimė yra nepagrįsta, bet nepastebimas jos įveikimas
- Baimė dėl galimos mirties
Klaustrofobijos priežastys
Nors tikslūs klaustrofobijos atsiradimo mechanizmai iki galo neišaiškinti, manoma, kad įtaką daro keli veiksniai:
- Sunkūs vaikystės išgyvenimai – jei teko būti įkalintam ankštoje vietoje
- Traumuojančios patirtys vėlesniame gyvenime – pavyzdžiui, užstrigimas lifte ar stiprus lėktuvo supimas
- Tėvų arba aplinkos baimių perėmimas vaikystėje
- Smegenų veiklą veikiantys neurocheminiai procesai, kurie stiprina baimės signalus
- Paveldimas polinkis – tam tikros genetinės mutacijos gali didinti riziką
Kaip nustatoma klaustrofobija?
Žmonės, turintys klaustrofobiją, dažnai vengia uždarų erdvių ar patiria stiprią baimę patekę į jas. Specialistai stengiasi išsiaiškinti, ar šis nerimas kyla dėl tikros fobijos, o ne kitų emocinių ar medicininių problemų.
Nustatant diagnozę dažnai užduodami klausimai apie tai, kiek laiko trunka baimė, kaip stipriai ji paveikė gyvenimą, ar žmogus specialiai vengia tam tikrų situacijų. Taip pat domimasi, ar baimė tikrai nesusijusi su realia grėsme, o reakcijos – gerokai stipresnės nei to reikalauja situacija.
- Intensyvi uždarų erdvių baimė tęsiasi bent pusę metų
- Nerimas kyla dėl konkrečių vietų ar objektų – uždarų erdvių, liftų, mažų automobilių
- Simptomai pasireiškia beveik kiekvieną kartą, patekus į baimės situaciją ar tik pagalvojus apie ją
- Baimės situacijų vengiama arba jos ištveriamos su dideliu nerimu
- Reakcija neproporcingai stipri palyginti su realia grėsme
- Baimė stipriai trukdo gyventi ar kelia labai didelį diskomfortą
Klaustrofobijos gydymas
Klaustrofobijai gydyti dažniausiai taikomos dvi psichoterapinės metodikos: ekspozicinė terapija ir kognityvinė elgesio terapija.
Ekspozicinė terapija
Šio metodo esmė – laipsniškai ir kontroliuojant supažindinti žmogų su bijoma situacija. Pradedama nuo paprastesnių ir mažiau nerimą keliančių situacijų, pamažu einama prie sudėtingesnių. Ekspozicijos procesas gali apimti tiesioginius patyrimus, prisiminimų aprašymą, nuotraukų peržiūrą ar net virtualios realybės technologijas. Praktikos metu mokomasi ir atsipalaidavimo technikų, kvėpavimo pratimų. Psichologas parenka gydymo eigą pagal individualius poreikius ir simptomų stiprumą.
Kognityvinė elgesio terapija (KET)
Kognityvinė elgesio terapija padeda atpažinti, suprasti ir keisti mintis bei elgesius, susijusius su fobija.
- Atvirai aptariami simptomai ir jausmai, stengiamasi giliau suprasti, iš kur kyla baimė
- Mokomasi įvertinti mintis ir jas keisti, išbandyti naujas reakcijas į bijomas situacijas
- Praktikuojami problemų sprendimo įgūdžiai
- Mokoma susidurti su baime, o ne jos vengti
- Didelis dėmesys skiriamas atsipalaidavimo, kvėpavimo bei savitvardos įgūdžiams
Vaistai klaustrofobijai gydyti
Be psichoterapijos ir kasdienių adaptacijos metodų, kai kurie žmonės trumpam laikotarpiui vartoja vaistus, kad sumažintų nerimą. Ypač tai praverčia esant konkrečioms situacijoms, kurios kelia didžiausią baimę, pavyzdžiui, ruošiantis skrydžiui lėktuvu. Gydytojai dažniausiai siūlo:
- Benzodiazepinus, kurie mažina nerimą
- Seleksyviuosius serotonino reabsorpcijos inhibitorius, padedančius reguliuoti nuotaiką
Kaip lengviau susitvarkyti su klaustrofobija?
- Bendraukite su artimu žmogumi, kuris pasiruošęs išklausyti apie jūsų baimes
- Išmokite atsipalaidavimo būdų – gilaus kvėpavimo pratimus, meditaciją, raumenų atpalaidavimą, vizualizaciją
- Prisijunkite prie pagalbos grupės – čia galima pasisemti patarimų ir palaikymo
- Domėkitės galimybėmis dalyvauti mokymuose, skirtuose įveikti konkrečias baimes (pavyzdžiui, baimei skristi)
- Rūpinkitės savimi – svarbi sveika mityba, poilsis ir reguliarus fizinis aktyvumas
Kaip atrodo gyvenimas su klaustrofobija?
Klaustrofobija gali stipriai paveikti socialinį gyvenimą – žmogus ima vengti renginių ar vietų, kur gali tekti atsidurti uždaroje erdvėje. Negydoma fobija kartais išlieka visą gyvenimą ir apsunkina bendravimą, darbinę veiklą ar laisvalaikį.
Gera žinia ta, kad šis nerimo sutrikimas dažniausiai sėkmingai gydomas. Ypač veiksminga ekspozicinė terapija – ją nuosekliai taikant, iki 90% žmonių pastebi reikšmingą pagerėjimą, dažnai jau po kelių savaičių ar mėnesių.
Kaip pasiruošti MRT tyrimui, jei turite klaustrofobiją?
Jei žinote, kad stipriai bijote uždarų erdvių, apie tai iš anksto informuokite savo gydytoją. Prireikus gali būti paskirtas vaistas nerimui sumažinti prieš tyrimą. Kai kuriais atvejais galima rinktis atviresnį MRT aparatą.
- Prieš tyrimą giliai kvėpuokite, kad nusiramintumėte
- Bandyti užsimerkti ir mintyse įsivaizduoti ramią, jums malonią vietą
- Žinokite, kad tyrimo metu galimos pagalbinės priemonės: švelnus oro srautas, ausinės nuo triukšmo ar muzikai klausyti, atskiras mygtukas, jei prireiktų išeiti anksčiau laiko
- Su jumis bendraus specialistas viso tyrimo metu
Kada verta kreiptis pagalbos?
- Jei stipri uždarų erdvių baimė trukdo kasdienei veiklai, kelia sunkumų darbe ar moksluose
- Jei vengiate šeimos švenčių ar draugų susitikimų dėl galimo kontakto su uždaromis erdvėmis
- Jei didžiąją dalį laiko apie tai galvojate
- Jei baimė trukdo užmigti ar ilsėtis
Baimė uždaroms erdvėms nėra neįveikiama – svarbiausia pripažinti savo jausmus ir nedelsiant ieškoti pagalbos, kuri gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę.
