Klijinis otitas – tai dažnai pasitaikanti vaikų sveikatos būklė, kai už ausies būgnelio, būtent vidurinėje ausyje, kaupiasi tirštos išskyros. Mediciniškai ši būklė vadinama vidurinės ausies uždegimu su išskyrų susikaupimu arba sekretoriniu otitu. Klijinis otitas pažeidžia vieną arba abi vaiko ausis ir dažnai išsivysto po uždegimo, tačiau gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių. Nors dažniausiai šis negalavimas praeina savaime, užsitęsus jis gali daryti įtaką vaiko klausai.
Kam dažniausiai pasireiškia klijinis otitas
Klijinis otitas labiausiai vargina kūdikius ir vaikus iki šešerių metų. Tačiau ši problema gali pasireikšti ir vyresniems vaikams bei suaugusiesiems.
Kaip dažnai pasitaiko klijinis otitas
Ši būklė labai būdinga ankstyvojo amžiaus vaikams. Maždaug kas penktas mažylis prieš pradedant lankyti mokyklą vienu metu gali sirgti klijiniu otitu. Net aštuoni iš dešimties vaikų iki dešimties metų bent kartą susiduria su šiuo negalavimu.
Kaip klijinis otitas veikia vaiką
Normalus klausa įmanoma tik tada, kai vidurinėje ausyje nebūna skysčių, o oras patenka per Eustachijaus vamzdelius. Šie takai jungia ausis su gerkle ir padeda pašalinti susidarančias išskyras – paprastai žmogus jas nesąmoningai praryja.
Vaikų Eustachijaus vamzdeliai yra trumpesni, platesni ir horizontalesni nei suaugusiųjų, todėl dažniau užsikemša. Jei jie būna užblokuoti ir oras nepasiekia vidurinės ausies, jos gleivinė ima gaminti lipnias ir tirštas išskyras – iš čia ir pavadinimas „klijinis otitas“.
Kai skysčiai užkemša vidurinę ausį, ausies būgnelis prasčiau vibruoja. Dėl to garsai sunkiau perduodami į vidinę ausį, todėl pastebimas klausos suprastėjimas.
Klijinio otito simptomai
Dažniausiai pirmas požymis – suprastėjusi klausa, kuri gali paveikti tik vieną arba abi ausis. Būna jausmas tarsi būtų užkišti ausų kamštukai, garsai girdimi dusliau. Vaikams ilgalaikis klausos sutrikimas gali sulėtinti kalbos vystymąsi, garsų tarimas tampa neaiškus.
Taip pat vaikas gali skųstis ausų skausmu, spaudimo ar pilnumo pojūčiu, girdėti zvimbimą ar spengimą (tinitą), jausti spragtelėjimus ryjant. Maži vaikai dažnai negali pasakyti, kad jie blogai girdi, todėl tėvams reikėtų atkreipti dėmesį į elgesio pokyčius.
- Vaikas tampa uždaresnis, dažniau žaidžia vienas
- Dėmesio stoka, sunkiau susikaupia
- Dažnai prašo pakartoti, ką sakėte
- Nereaguoja į vardą
- Kalba garsiau nei įprastai
- Nori, kad televizorius būtų garsiau
- Atrodo mieguistas ar pavargęs
Kas sąlygoja klijinį otitą
Dažniausiai ši problema išsivysto po ausies uždegimo – net ir išgijus uždegimui, likęs skystis neišsivalo. Vis dėlto uždegimas nėra vienintelė priežastis. Skysčių kaupimąsi gali sukelti bet koks Eustachijaus vamzdelio užsikimšimas. Blokavimą gali lemti:
- Peršalimas ar gripas
- Prienosinių ančių uždegimas ar alergijos
- Padidėjusios adenoidinės liaukos (limfiniai audiniai už nosies)
- Pasyvus kontaktas su tabako dūmais
- Kai kurie įgimti sindromai, pavyzdžiui, Dauno sindromas
- Gomurio nesuaugimas (gomurio plyšys)
- Lėtinis rūgštinio turinio patekimas iš skrandžio į stemplę (refliuksas)
- Maitinimas gulint
- Staigūs oro slėgio pokyčiai, pvz., skrendant ar nardant
Kai kurios priežastys, tarkime, sieros kamščiai ar vandens patekimas maudantis, nėra susijusios su šios būklės atsiradimu.
Kaip nustatomas klijinis otitas
Tiksliai nustatyti šį sutrikimą gali gydytojas apžiūrėjęs ausį specialiu instrumentu. Jis patikrina, ar ausyje nėra susikaupusio skysčio.
Paprastai gydytojas pataria stebėti vaiką, ar būklė negerėja. Jeigu simptomai nepraeina per kelis mėnesius, gydytojas gali nusiųsti papildomiems tyrimams pas klausos ar ausų, nosies, gerklės specialistą.
Diagnostiniai tyrimai
Specialistas gali atlikti tympanometrijos tyrimą, kuris vertina būgnelio judrumą. Jutiklis įstatomas į ausies kanalą, išmatuojama slėgio ir garso bangų sąveika. Jei skystis kaupiasi už būgnelio, šis juda lėčiau. Rezultatai pateikiami tympanogramoje.
Taip pat dažnai atliekamas klausos testas – jis padeda nustatyti, kiek skystis turi įtakos klausai ir ar išsivystė klausos praradimas.
Gydymo galimybės
Dažniausiai klijinis otitas išnyksta savaime, todėl gydytojas dažnai rekomenduoja palaukti keletą mėnesių. Jei bėda išlieka, svarstomi įvairūs gydymo metodai.
Antibiotikai
Kai kurie vaikai kartu patiria ausų skausmą dėl infekcijos. Tokiais atvejais gydytojas gali skirti antibiotikų.
Miringotomija
Atliekant šią procedūrą, gydytojas smulkiai prapjauna ausies būgnelį, kad išbėgtų susikaupęs sekretas. Kartais įdeda mažą ventiliacinį vamzdelį – jis sulygina slėgį vidurinėje ausyje ir leidžia skysčiui ištekėti į išorinį ausies kanalą. Paprastai šis vamzdelis savaime pasišalina per metus.
Adenoidų šalinimas
Jei priežastis – išvešėjusios adenoidinės liaukos, jas pašalinti galima kartu su miringotomija. Tai padeda atkurti normalią ventiliaciją ausyse.
Klausos aparatai
Kai vaikui nustatytas laikinas klausos susilpnėjimas ir operacija netinkama, gali būti pasiūlyti klausos aparatai. Dažniausiai jie naudojami, kol ausys natūraliai pasveiksta.
Galimos komplikacijos po operacijos
Po miringotomijos dažniausiai jokių rimtų sunkumų nebūna. Kartais kelias dienas iš ausies gali tekėti nedidelis išskyrų kiekis. Jei tai tęsiasi ilgiau nei kelias dienas, pravartu kreiptis į gydytoją.
Kaip padėti vaikui namuose
Dalis pratimų gali palengvinti spaudimą vidurinėje ausyje ir padėti išvalyti skysčius. Galima pabandyti:
- Valsalvos manevras: Leiskite vaikui užspausti nosį ir užverti burną, tada stipriai pūsti per nosį. Tuomet dažnai jaučiamas ausų „spragtelėjimas“.
- Nosies balionėlis: Kai kurios priemonės, pavyzdžiui, specialūs balionėliai, padeda išlyginti spaudimą. Balionėlio antgalį dedama į vieną nosies šnervę, kitą užspaudus, ir vaikas bando pripūsti balioną per nosį.
Patarimai, padedantys išvengti klijinio otito
- Maitinimas krūtimi. Žindymas padeda stiprinti kūdikio imunitetą, o krūtimi maitinami vaikai rečiau serga ausų ligomis.
- Laikysena maitinant. Nesvarbu, ar maitinama krūtimi ar buteliuku, svarbu laikyti vaiką sėdimoje padėtyje. Taip sumažinama rizika, kad pienas pateks į Eustachijaus vamzdelius.
- Vengti pasyvaus rūkymo aplinkoje. Tabako dūmai padidina ausų ligų pavojų. Svarbu užtikrinti, kad namuose ir automobilyje nebūtų rūkoma.
- Alergijų kontrolė. Dėl dulkių erkučių, žiedadulkių ar naminių gyvūnų šerelių gali užsikimšti Eustachijaus vamzdeliai. Jei kyla įtarimų, verta atlikti alergijos tyrimus.
- Rankų higiena ir švara. Mokykite vaiką tinkamai plauti rankas, kad apsaugotumėte nuo infekcijų. Reguliariai valykite žaislus ir paviršius namuose.
Gyvenimas su klijiniu otitu
Dažniausiai ši būklė nėra pavojinga ir praeina be pasekmių. Tačiau jei vaikas neklauso kelis mėnesius, gali pasireikšti kalbos raidos sulėtėjimas, vėliau atsiranda mokymosi ir bendravimo sunkumų. Ilgalaikis klausos sutrikimas – reta komplikacija, net jei skysčių ausyje būna ilgiau nei kelis mėnesius.
Kiek laiko trunka klijinis otitas
Didžioji dalis atvejų išnyksta per 2–3 savaites. Kartais būklė užsitęsia iki kelių mėnesių. Jeigu po dviejų-trijų mėnesių situacija nesikeičia, verta pasitarti su gydytoju dėl tolimesnių veiksmų.
Maudynės ir baseinas sergant klijiniu otitu
Jei vaikui įdėtas ausų vamzdelis, kelias savaites po operacijos svarbu, kad vanduo nepatektų į ausis – reikėtų vengti maudymosi baseine, dušo ar plaukimo. Galima maudyti vonioje, atsargiai plaunant galvą. Vėliau, kai žaizdos sugyja, jokių papildomų apribojimų paprastai nelieka.
Vaikams, kurie yra jautresni infekcijoms, gydytojas gali patarti laikytis papildomų saugumo reikalavimų:
- Nesišokinėti ir nėrti į vandenį
- Plaukiant naudoti ausų kamštukus ir maudymosi kepuraites
- Vengti maudytis natūraliuose ežeruose ar baseinuose be chloravimo
- Stengtis, kad plaunant galvą vanduo nepatektų į ausis
Skridimas lėktuvu
Daugumai vaikų skrydžiai nekels sunkumų, jei jie serga klijiniu otitu. Vis dėlto prieš kelionę pasitarkite su gydytoju. Pakilimo ir nusileidimo metu susikaupęs skystis gali trumpam sukelti nemalonių pojūčių dėl spaudimo. Padės kramtomieji saldainiai ar gėrimas – tai padeda atverti Eustachijaus vamzdelius.
Klausimai gydytojui dėl klijinio otito
- Kodėl mano vaikui kaupiasi skysčiai ausyse?
- Ar mano vaikui reikalingas gydymas?
- Kokio gydymo gali prireikti?
- Kaip dar būtų galima apsaugoti vaiką nuo šios būklės ateityje?
