Įkvėpimas yra natūralus procesas, vykstantis nevalingai ir reguliariai. Tačiau kai kurie žmonės kartkartėmis pastebi, jog pamiršta įkvėpti arba pritrūksta oro. Tai gali sukelti diskomfortą ir būti nerimo priežastis. Kodėl taip atsitinka? Išsiaiškinkime, kokios yra pagrindinės tokio reiškinio priežastys ir kaip su jomis kovoti.
Fiziologinės įkvėpimo kontrolės mechanizmai
Norint suprasti, kodėl kai kurie žmonės pamiršta įkvėpti, pirmiausia reikia pažvelgti į tai, kaip kvėpavimo procesas yra valdomas organizme. Kvėpavimas yra refleksinis veiksmas, kurį reguliuoja smegenys — ypač smegenėlių ir kvėpavimo centrų struktūros. Šiuose centruose nuolat stebima anglies dioksido koncentracija kraujyje, o pagal tai siunčiami signalai, reguliuojantys kvėpavimo greitį bei gylį.
Automatinė ir valinga kvėpavimo kontrolė
Žmogaus kvėpavimas yra dvigubai kontroliuojamas: tiek automatiškai, tiek valingai. Automatinė kontrolė užtikrina, kad mes kvėpuotume net kai esame nesąmoningi ar miegame. Tuo tarpu valinga kontrolė leidžia mums sulaikyti kvėpavimą arba kvėpuoti giliau, pvz., sportuojant ar kalbant. Tačiau kartais valingas kvėpavimas gali laikinai užgožti automatinę kontrolę, ypač stresinėse situacijose.
Psichologiniai veiksniai ir jų poveikis kvėpavimui
Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl žmonės pamiršta įkvėpti, yra psichologiniai veiksniai. Stresas, nerimas ir emocinis perkrovimas gali sutrikdyti įprastą kvėpavimo ritmą.
Nerimo poveikis kvėpavimui
Nerimas gali sukelti hiperventiliaciją arba kvėpavimo sulaikymą. Kai žmogus nerimauja, jo simpatinė nervų sistema aktyvėja, o tai gali sukelti gilų arba sustiprintą kvėpavimą. Tačiau kartais kvėpavimas tampa netaisyklingas — žmonės gali pamiršti įkvėpti, kadangi būna susikoncentravę į automobilinį stresą sukelianti stimulą.
Fizinė sveikata ir kvėpavimo sutrikimai
Nors psichologiniai veiksniai yra dažni, negalima pamiršti ir fizinės sveikatos problemų, kurios gali lemti kvėpavimo sutrikimus. Sapnus su kvėpavimo sulaikymo epizodais dažnai patiria žmonės, sergantys miego apnėja, astma ar kitomis būklėmis.
Miego apnėja ir jos poveikis
Miego apnėja yra būklė, kai miegant kvėpavimas periodiškai sustoja ir vėl prasideda. Šie sustojimai gali lemti, kad žmogus pabunda su jausmu, jog „pamiegojo nepakankamai“ arba kad jį kažkas užduso sapne. Tai gali turėti įtakos ir kvėpavimo įpročiams pabudus, kai žmogus pamiršta įkvėpti dienos metu.
Kaip pagerinti kvėpavimą ir suvaldyti pamiršimo epizodus?
Nepaisant priežasties, egzistuoja keli praktiniai sprendimai, kurie gali padėti suvaldyti pamiršimo įkvėpti epizodus ir pagerinti bendrą kvėpavimo kokybę.
Gilinimasis į kvėpavimo pratimų naudą
Reguliarios kvėpavimo pratybos yra efektyvus būdas pagerinti kvėpavimo techniką. Diaphragmos kvėpavimas, arba pilvo kvėpavimas, priverčia kvėpuoti giliai, plėtojant diafragmą, o ne krūtinės ląstą, kas padeda optimizuoti kvėpavimą ir sumažinti nerimą.
Streso valdymo metodai
Streso ir nerimo valdymas gali būti itin svarbus siekiant pagerinti kvėpavimo kontrolę. Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip meditacija, joga arba sąmoningo kvėpavimo praktikos, gali padėti sumažinti patiriamą stresą ir atkurti natūralų kvėpavimo ritmą.
Išvada
Pamiršimas įkvėpti gali būti laikinas ar dažnesnis reiškinys, kurį lemia tiek fiziologinės, tiek psichologinės priežastys. Suprantant kvėpavimo procesą ir tinkamai valdyti stresą, galima suvaldyti šiuos epizodus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Jei šie epizodai tampa dažni ar sukelia problemų, svarbu pasikonsultuoti su sveikatos specialistu, kad būtų atmestos rimtos sveikatos problemos.
Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“.
Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą.
Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų.
Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą.
Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.
