Ar esate kada nors sėdėję prie vairo, ruošdamiesi persirikiuoti į kitą eismo juostą, kai staiga, pasukę galvą pasitikslinti, pastebite automobilį šalia, kurio anksčiau net nematėte? Tokios situacijos įvyksta dėl mūsų akies aklosios dėmės, dar vadinamos skotoma.
Akloji dėmė – kuo ji svarbi?
Mūsų regėjimo sistema turi natūralią savybę – kiekvienoje akyje yra labai mažytė zona, į kurią šviesos spinduliai „nepatenka“. Būtent šioje vietoje akies obuolyje į tinklainę įsijungia regos nervas bei kraujagyslės. Kadangi čia nėra jautrių šviesai ląstelių, vadinamų fotoreceptoriais, ši vieta tampa nematoma – tai ir yra mūsų akloji dėmė.
Regos nervas perduoda visą informaciją apie vaizdą į smegenis, kur visa matoma aplinka „užpildoma“. Smegenys taip gerai kompensuoja trūkstamą vaizdo dalį, kad kasdienėje veikloje apie akląją dėmę nė nesusimąstome.
Kas sukelia aklosios dėmės atsiradimą?
Kiekvienoje akyje yra natūraliai susiformavusi maža akloji dėmė, apytikriai dydžio kaip smeigtuko galvutė. Joje visiškai nėra šviesai jautrių ląstelių, todėl per šią vietą regos informacija neperduodama į smegenis. Tai tiesioginė anatominė regos nervo išėjimo iš akies pasekmė, todėl šis reiškinys yra natūralus ir nepavojingas.
Kai akloji dėmė yra tokio dydžio, kaip įprasta, ją apdorodamos dvi akys „užpildo spragas“, tad mūsų regėjimas išlieka vientisas. Tačiau jei pastebėjote, kad nematoma sritis didėja, ar atsiranda kitų regos lauko trūkumų, svarbu kreiptis į akių gydytoją.
Kaip aptikti akląją dėmę?
Daugeliui žmonių įdomu, kur tiksliai yra jų akloji dėmė. Kairiojoje akyje ji yra maždaug 15 laipsnių kairėje nuo pagrindinės regėjimo krypties (dvi ištiestos rankos plaštakos nuo centro), o dešinėje – tiek pat į dešinę.
Paprastas testas namuose
- Paimkite baltą popieriaus lapą ir nupieškite mažą tašką su juodu rašikliu.
- Maždaug už 15 cm į dešinę nuo taško nubrėžkite mažą pliuso ženklą (+).
- Užmerkite dešinę akį, o lapą laikykite maždaug 50 cm atstumu.
- Žiūrėkite į pliuso ženklą kairiąja akimi ir lėtai artinkite lapą – tam tikru momentu taškas tiesiog „pranyks“ iš matymo lauko. Tai – jūsų akloji dėmė.
- Pakartokite eksperimentą užmerkę kairę akį – šį kartą iš matymo lauko dings pliuso ženklas.
Svarbu žinoti apie akląją dėmę
Turėti po vieną akląją dėmę kiekvienoje akyje yra įprasta ir natūralu. Šis reiškinys kyla dėl mūsų akių sandaros ir nebūdinga sukelti regos problemų. Net jei akloji dėmė iš tiesų egzistuoja, kasdien jos nepastebime, nes smegenys „užpildo“ visus trūkumus pagal aplinkinius vaizdus.
Tiesa, automobilių šoninio vaizdo veidrodėliai padeda mums „aplenkti“ natūralias matymo spragas, leisdami pamatyti nematomas sritis kitu kampu – taip vairuotojai kompensuoja savo akląją dėmę ir rizika netikėtai nepastebėti kliūties sumažėja.
Kol kas moksliniai tyrimai aiškina, jog aklosios dėmės dydį galbūt galima sumažinti specialiais akių pratimais, tačiau šiai informacijai pagrįsti reikalinga daugiau duomenų. Be to, jei jaučiate, kad jūsų matymo lauke atsirado plaukiojančių ar didėjančių nematomų sričių, būtina pasitarti su gydytoju oftalmologu – tokie pokyčiai nėra normalūs.
