Vidutinis moterų amžius, kai prasideda menopauzė, yra apie 51 metus, tačiau gyvenimo pokyčiai gali prasidėti tiek keturiasdešimtaisiais, tiek penkiasdešimtaisiais.
Kada prasideda perimenopauzė
Prieš menopauzę moteris išgyvena pereinamąjį laikotarpį – perimenopauzę. Šis periodas tampa pastebimas dažniausiai vidutiniame ar vėlyvajame keturiasdešimtmetyje. Dažniausiai perimenopauzė trunka maždaug ketverius metus, tačiau gali užsitęsti tiek trumpiau, tiek ilgiau.
Kaip keičiasi sveikata menopauzės metu
Hormoniniai pokyčiai šiuo etapu paveikia ne tik menstruacijų ciklą, bet ir bendrą savijautą. Menstruacijos tampa nereguliarios – kraujavimas gali būti ir stipresnis, ir silpnesnis, tarpai tarp menstruacijų gali kisti, mėnesinių kartais visai nebūna kelis mėnesius iš eilės.
Būdingi perimenopauzės simptomai
- Karščio bangos
- Prakaitavimas naktimis
- Miego sutrikimai
- Makšties sausumas
- Nuotaikų svyravimai
- Didėjantis kūno svoris
- Retėjantys plaukai
- Odos sausumas
- Mažėjantis krūtų pilnumas
Daugeliui moterų simptomai pasireiškia skirtingai: kai kurios nejaučia didesnių nepatogumų, kitoms prireikia pagalbos valdant išryškėjusius pokyčius.
Ankstyva menopauzė: kas tai?
Jeigu moteris pereina į menopauzę iki 40 metų, tai vadinama priešlaikine menopauze. Jei šis laikotarpis prasideda tarp 40 ir 45 metų, kalbama apie ankstyvą menopauzę. Natūraliai anksčiau už kitus šį pokytį išgyvena apie 5 proc. moterų.
Kokie veiksniai gali paskatinti ankstyvą menopauzę?
- Nebuvęs nėštumas – jei moteris neturėjo vaikų, menopauzė gali prasidėti kiek anksčiau.
- Rūkymas – įrodyta, kad rūkymas gali paspartinti menopauzės pradžią net dvejais metais.
- Paveldimumas – jei šeimoje moterys menopauzę pasiekė anksčiau, tikėtina, kad ir kitoms moterims gyvenančioms šeimoje tai nutiks anksčiau.
- Gydymas chemoterapija ar spinduline terapija dubens srityje – dėl šių gydymo būdų kiaušidės gali būti pažeistos, todėl menopauzė pasireiškia greičiau.
- Kiaušidžių ar gimdos šalinimo operacijos – jei moteriai pašalinamos kiaušidės, menopauzė įvyksta iškart. Net jei pašalinama tik gimda, bet kiaušidės neišimamos, menopauzė gali ištikti metais ar dvejais anksčiau nei įprasta.
- Tam tikros sveikatos būklės – tokios kaip reumatoidinis artritas, skydliaukės ligos, kai kurios virusinės ir genetinės ligos taip pat gali lemti greitesnę menopauzę.
Pastebėjus ankstyvos menopauzės požymius svarbu kreiptis į gydytoją. Šiuo metu yra galimybė atlikti tyrimus, kurie padeda patvirtinti ar atmesti menopauzės pradžią. Vienas naujausių diagnostikos būdų – kraujo tyrimas, kuriuo matuojamas antimliulerinis hormonas (AMH). Tyrimo rezultatai padeda įvertinti, ar į menopauzę bus įeinama greitai, ar ji jau prasidėjusi.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Pereinamuoju ir menopauzės laikotarpiu svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją. Specialistas padės rasti būdų, kaip palengvinti fizinius ar emocinius simptomus ir atsakys į jums rūpimus klausimus.
- Kokios yra galimų simptomų valdymo priemonės?
- Ar yra natūralių būdų pagerinti savijautą?
- Kokios menstruacijos per šį laiką laikomos normaliomis?
- Kada galima nutraukti kontracepcijos naudojimą?
- Kokie įpročiai padeda saugoti sveikatą?
- Ar reikės atlikti papildomų tyrimų?
Kilus bet kokiems naujiems simptomams, ypatingai jei po menopauzės pasireiškia kraujavimas, būtina skubiai kreiptis į gydytoją – tai gali būti rimtos ligos požymis.
Apibendrinimas
Menopauzė yra visiškai natūralus gyvenimo etapas. Dažnai jos pradžia būna panašaus amžiaus kaip ir mamai ar kitoms šeimos moterims. Nors šis pokytis gali sukelti nepatogumų, šiuolaikiniai gydymo metodai padeda pagerinti gyvenimo kokybę. Susitaikyti su kūno pokyčiais ir priimti naują gyvenimo etapą – geriausias būdas pasirūpinti savimi.
