Kontaktinis dermatitas yra dažna uždegiminė odos liga. Ji pasireiškia paraudimu, niežėjimu ir pleiskanojumu. Tai egzogeninės kilmės uždegimas, kurio priežastis yra kontaktas su dirginančiomis medžiagomis.
Liga gali būti ūmi arba lėtinė, alerginė arba iritacinė. Viso 85-95% profesinių odos ligų yra kontaktiniai dermatitai. Sergamumas populiacijoje siekia 2-6%.
Kontaktinis dermatitas yra viena iš dažniausių odos ligų pasaulyje. Apie 20% žmonių bent kartą gyvenime susiduria su šia problema. Moterys dažniau susiduria su šia liga, nes dažniau dirba namuose ir užsiima ruošos darbais.
Specialistai rekomenduoja kreiptis į gydytoją, jei odos bėrimas neišnyksta per 2 savaites. Tada galima tiksli diagnozė ir tinkamiausio gydymo parinkimas.
Kas yra kontaktinis dermatitas
Kontaktinis dermatitas yra odos uždegimas, kuris atsiranda dėl reakcijos į kenksmingą medžiagą. Jis vystosi, kai oda susiduria su dirgikliais ar alergenais. Imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus prieš šiuos kenksmingus faktorius.
Šis procesas sukelia uždegiminę odą. Būdingi niežėjimas, paraudimas ir patinimas. Tai rodo, kad oda yra uždeginta.
Kaip vystosi uždegiminė reakcija
Kontaktinis dermatitas gali vystytis dviem būdais:
- Alerginėje formoje imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus prieš medžiagas, kurios patenka į organizmą ir sukelia alerginę reakciją.
- Iritacinėje formoje dirginanti medžiaga tiesiogiai pažeidžia odą, sukeliant uždegiminį atsaką.
Dermatito formos ir jų ypatumai
Kontaktinio dermatito formos skiriasi priklausomai nuo simptomų intensyvumo ir paplitimo pobūdžio:
- Alerginis dermatitas pasireiškia praėjus 12-72 valandoms po kontakto su alergenu, dažniausiai pasireiškia kaip alerginė reakcija
- Iritacinis dermatitas pasireiškia per 12 valandų po kontakto su dirgikliu, sukelia tiesiogines odos pažaidas
- Fitogeninis dermatitas sukelia odos reakciją po kontakto su kenksmingais augalais
- Fotoalerginis dermatitas išsivysto po kontakto su tam tikrais augalais kartu su ultravioletiniais spinduliais
Šios ligos formos skiriasi ne tik simptomuose, bet ir jų išplitimo pobūdžiu. Tinkamai identifikavus dermatito formą, galima parinkti efektyvų gydymo būdą.
Dažniausios kontaktinio dermatito priežastys
Kontaktinis dermatitas – tai odos uždegimas, kurį sukelia įvairūs alergenai ir dirginančios medžiagos. Šios priežastys dažnai susijusios su alergenais, kaip metalai (nikelis, chromas, kobaltas), kosmetika, konservantai, gumos komponentai arba augalų sulos. Taip pat, dirginančios medžiagos, kaip vanduo, rūgštys, šarmai ir detergentai, gali sukelti iritacinį kontaktinį dermatitą, įskaitant ilgalaikį poveikį.
Didžiausią riziką kontaktiniam dermatitui turės tam tikros profesinės grupės, pvz., kirpėjai, manikiūrininkai ir kiti darbuotojai, kurie dažnai liečiasi su įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Svarbu, kad būtų tinkama asmens apsauga ir prevencija, kad būtų galima užkirsti kelią šiai odos ligai.
- Metalai, tokie kaip nikelis, chromas ir kobaltas, dažnai sukelia alerginę reakciją.
- Kosmetika, konservantai ir gumos komponentai taip pat yra pagrindinės kontaktinio dermatito priežastys.
- Ilgalaikis kontaktas su vandeniu, rūgštimis, šarmais ir detergentais gali sukelti iritacinį kontaktinį dermatitą.
- Didžiausia rizika kontaktiniam dermatitui yra kirpėjams, manikiūrininkams ir kitiems darbuotojams, turintiems nuolatinį kontaktą su cheminėmis medžiagomis.
Kontaktinis dermatitas: pagrindiniai požymiai
Kontaktinis dermatitas gali būti skirtingas. Atkaršesni simptomai pasireiškia, jei liga yra ūmi. Tada odos paraudimas, pūslelės ir šlapiavimas yra ryškesni.
Lėtinei formai būdingas mažesnis paraudimas. Taip pat pasireiškia odos sustorėjimas ir pleiskanojimas.
Ūmios formos simptomai
Ūmūs kontaktinio dermatito simptomai yra ryškesni. Odos paraudimas ir patinimas yra dažni. Taip pat pasireiškia niežėjimas ir pūslelės.
Gali išskristi skaidrus skystis. Šie požymiai dažniausiai atsiranda, kur sąveikavus alergenui. Tačiau gali plisti ir į kitas kūno dalis.
Lėtinės formos simptomai
Lėtinės kontaktinio dermatito formos pasižymi mažesniu odos paraudimu. Tačiau pasireiškia papūčkiais ant odos, pleiskanojimu ir odos sustorėjimu. Bėrimai gali būti lokalizuoti arba išplisti į didesnę kūno dalį.
Nepriklausomai nuo formos, pagrindiniai simptomai yra odos paraudimas, niežėjimas ir papūčkiai ant odos. Svarbu diagnozė ir greitas gydymas. Tai padeda išvengti lėtinių odos pakitimų ir komplikacijų.
Alerginių reakcijų mechanizmas
Imuninė sistema svarbi alergijų atsiradime. Kai atpažįsta grėsmę, pradeda gaminti T limfocitus ir antikūnus. Šie kovoja su medžiaga, sukeldami uždegiminę reakciją.
Odose atsiranda bėrimai, niežuliai, čiauduliai ir dusuliai. Tai simptomai uždegimų.
Kontaktinis alerginis dermatitas atsiranda, kai alergenas patenka į odą. Pirmą kartą su alergenu susitikus, imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus. Antro kartą susitikus, antikūnai atpažįsta alergeną ir sukelia uždegimą.
Šis procesas gali trukti nuo 12 valandų iki kelių dienų.
- Alergenas patenka į odą ir aktyvuoja T limfocitus
- T limfocitai atpažįsta alergeną kaip svetimą ir inicijuoja antikūnų gamybą
- Pirmo kontakto metu vyksta sensibilizacija, o pakartotinių kontaktų metu pasireiškia uždegiminė reakcija
- Šis procesas gali trukti nuo 12 valandų iki kelių dienų
Pavojingi alergenai ir dirginančios medžiagos
Kontaktinis dermatitas gali būti sukeltas įvairių alergenų. Buitiniai alergenai apima metalus, ypač nikelį. Taip pat kosmetika, kvepalai, lateksas ir Peru balzamas gali sukelti alergijas.
Profesiniai alergenai susiję su darbu. Jie apima chemines medžiagas, kaip odos išdirbimo medžiagas, plaukų dažai ir detergentus. Svarbūs dirginantys faktoriai yra vanduo, rūgštys, šarmai ir organiniai tirpikliai.
Buitiniai alergenai
- Nikelis – dažnai aptinkamas papuošaluose, sagtinėse, užtrauktuose
- Kosmetika – gali sukelti alergijas užpakutėms, kvepalams, odai
- Kvepalai – sudėtyje yra alergizuojančių medžiagų
- Lateksas – aptinkamas buitiniuose gaminiuose, pirštinėse, prezervatyvuose
- Peru balzamas – naudojamas kosmetikoje, gali sukelti kontaktinį dermatitą
Profesiniai alergenai
- Odos išdirbimo cheminės medžiagos
- Plaukų dažai – plaukų salonuose dirbantys asmenys rizikuoja jomis
- Detergentai – dažnai naudojami valant, gali dirginti odą
Svarbu laiku atpažinti kontaktinius alerginus. Vengti sąlyčio su jais, kad išvengtumėte odos pažeidimų. Nustatydami alergijos priežastis, galite imtis veiksmingų prevencinių priemonių.
Odos pažeidimų diagnostika
Kontaktinio dermatito diagnozė remiasi išsamia ligos istorija ir nuosekliu klinikiniu ištyrimu. Norint nustatyti alerginį kontaktinį dermatitą, atliekami alerginiai mėginiai, dažniausiai – lopo testai. Šie testai padeda identifikuoti konkrečius alergenus, kurie sukelia uždegimines reakcijas odoje.
Lopo testai atliekami užklijuojant ant paciento nugaros mažus lapukus su dažniausiai pasitaikančiais alergenais. Po 48 valandų vertinama odos reakcija, o tyrimas kartojamas po 72 ir 96 valandų. Šis metodas leidžia nustatyti, kokie specifiniai dirgikliai sukelia uždegiminę reakciją paciento odoje.
Priklausomai nuo gautų rezultatų, gydytojas dermatologas gali pritaikyti tinkamą gydymo metodą. Tai padeda išvengti tolesnio kontakto su atrastais alergenais ir suvaldyti odos pažeidimus.
Be alerginių mėginių, kontaktinio dermatito diagnostikai gali būti atliekamas ir dermatologinis ištyrimas. Gydytojas atidžiai apžiūri pažeistą odą, vertina simptomus ir įvertina galimas ligos priežastis. Šis išsamus paciento ištyrimas yra būtinas norint nustatyti tinkamą diagnozę ir parinkti veiksmingą gydymo planą.
Efektyvūs gydymo metodai ir priemonės
Kontaktinio dermatito gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir simptomų. Pagrindiniai gydymo principai yra alergeninės medžiagos šalinimas, uždegimo ir niežulio slopinimas. Odai taip pat reikia atkurti.
Šioms užduotims įgyvendinti naudojami steroidiniai kremai, antihistamininiai vaistai ir emolientai.
Medikamentinis gydymas
Sunkesniais kontaktinio dermatito atvejais gali būti skiriami geriamieji kortikosteroidai. Jie turi galingą priešuždegiminio poveikį. Tačiau jų ilgalaikus vartojimą reikia prižiūrėti.
Per daug šių vaistų gali sukelti šalutinius poveikius.
Vietinis gydymas
- Steroidiniai kremai – šie vaistai efektyviai slopina uždegimą ir niežulį, padeda sveikti pažeistą odą.
- Antihistamininiai vaistai – slopina alerginę reakciją sukėlusius histaminus, mažina paraudimą ir niežulį.
- Emolientai – drėkina ir atkuria epidermio barjerą, taip padedant gydyti sausą ir sudirgusią odą.
Svarbu palaikyti odos drėgmę. Vengti bet kokių dirginančių medžiagų kontakto. Taip nepaskatintumėte dar didesnio odos pažeidimo.
Profilaktinės priemonės ir apsauga
Siekiant išvengti kontaktinio dermatito, svarbu taikyti įvairias profilaktines priemones. Vienas iš pagrindinių žingsnių – odos priežiūra ir rūpestis ja. Svarbu dažnai drėkinti odą ir naudoti hipoalerginius produktus, kurie sumažina dirginimą.
Atliekant buities darbus, rekomenduojama dėvėti apsaugines pirštines. Taip apsisaugoma nuo ilgalaikio kontakto su vandens ir kitomis dirginančiomis medžiagomis. Svarbu taip pat vengti ilgalaikio kontakto su alergizuojančiomis medžiagomis.
Profesinėje aplinkoje laikomasi saugos reikalavimų ir naudojamos atitinkamos apsaugos priemonės. Darbo vietoje būtina užtikrinti tinkamą higieną ir odos priežiūrą.
Svarbu reguliariai tepti odą emolientais, ypač po rankų plovimo. Tai padeda išlaikyti odos barjerines funkcijas ir išvengti dirginimo.
Profesinės rizikos valdymas
Užkirsti kelią kontaktiniam dermatitui darbe yra svarbu. Tai reiškia, kad darbuotojai turi būti švietami apie pavojingas medžiagas. Darbuotojų sveikata yra pagrindas, todėl darbdaviai turi užtikrinti saugius darbo sąlygus.
Darbuotojų sveikatos patikrinimai yra būdingi. Jie padeda atpažinti dermatito ženklus ir laiku pradėti gydymą. Efektinės apsaugos priemones sumažina odos ligų skaičių.
Profesinės rizikos valdymas yra būdingas darbo saugai. Tinkamai įgyvendinant prevenciją, darbuotojų sveikata labai pagerės. Tai sumažins kontaktinio dermatito atvejų skaičių.
