Koronarinė angiograma (CAG): procedūra ir privalumai

Koronarinė angiograma (CAG) yra diagnostinė rentgeno vaizdavimo procedūra ir gydymo metodas, skirtas koronarinės arterijos ligai gydyti, naudojant širdies kateterizacijos techniką. Per riešą, alkūnę ar kirkšnį įvedamas 2 mm skersmens kateteris per arteriją iki koronarinės arterijos, įleidžiamas kontrastinis dažiklis, kad būtų galima atlikti rentgeno vaizdus, leidžiančius pamatyti koronarinėse arterijose esančias būkles, įvertinti koronarinės arterijos ligą, miokardo išemiją, aterosklerozę ar kitus sutrikimus, kurie sukelia krūtinės skausmą, taip sudarant efektyvaus gydymo planą.

Kodėl atliekama koronarinė angiograma?

Koronarinė angiograma laikoma pagrindiniu metodu diagnozuoti koronarinės arterijos ligą, kurią sukelia riebalai, apnašos ar kraujo krešuliai, susikaupę koronarinių arterijų sienelėse, dėl kurių arterijos susiaurėja arba užsikemša, stabdoma kraujo tėkmė į širdies raumenį. Šis susiaurėjimas sukelia krūtinės skausmą, svaigulį, gausų prakaitavimą ir dusulį, ir galiausiai gali sukelti ūminį miokardo infarktą ar lėtinę miokardo išemiją, kas veda prie širdies smūgio. Dauguma žmonių, sergančių koronarinės arterijos liga, nejaučia jokių simptomų. Senstant riebalai arterijose palaipsniui kaupiasi, galiausiai sukeldami ūminį miokardo infarktą ir staigią mirtį.

Kas turėtų atlikti koronarinę angiogramą (CAG)?

Tie, kurie jaučia krūtinės skausmą, spaudimą krūtinėje ar epigastriumo skausmą, sunkumo pojūtį.
Tie, kurie jaučia stenokardijos skausmą, spinduliuojantį į petį, ranką, nugarą, kaklą ar žandikaulį.
Tie, kuriems atsiranda stiprus krūtinės skausmas, neleisdamas gulėti, sėdėti ar ilsėtis daugiau nei 30 minučių, bet simptomai nepraeina.
Tie, kuriems pasireiškia švokštimas, dusulys ar paviršinis kvėpavimas.
Tie, kurie gausiai prakaituoja ar turi gausiai prakaituojančias rankas ir pėdas.
Tie, kurie jaučia nuovargį, silpnumą, svaigulį, pykinimą, širdies permušimus ir diskomfortą skrandyje.
Tie, kurie jaučia stiprų krūtinės skausmą, praranda sąmonę, nustoja plakti širdis arba patiria širdies smūgį.

Kokias ligas gali diagnozuoti koronarinė angiograma?

Kas yra diagnozė prieš atliekant koronarinę angiogramą?

Kardiologas diagnozuoja koronarinės arterijos ligą, miokardo išemiją, širdies priepuolį ar kitas širdies ir kraujagyslių ligas, išsamiai ištyręs istoriją ir atlikęs šiuos tyrimus:

Medicininė istorija

Patyriamas krūtinės skausmas, permušimai, nuovargis, dusulys, gausus prakaitavimas, svaigimas, ar alpimas.
Įgimtos širdies ir kraujagyslių ligos rizikos veiksniai, tokie kaip aukštas kraujo lipidų lygis, diabetas ar aukštas kraujo spaudimas.
Šeimos istorija širdies ligos jauname amžiuje (iki 50 metų) arba miokardo išemija.
Intensyvus rūkymas, ilgalaikis rūkymas, dažnas didelės riebumo maisto vartojimas, per didelis alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka.
Kardiologo diagnozuotos įvairios širdies anomalijos naudojant širdies patikros testus, pvz., elektrocardiogramą (EKG), fizinio krūvio testus, vainikinių arterijų KT skenavimus ar echokardiogramas.

Kraujo tyrimai

Pilnas kraujo plokštelių, inkstų funkcijos ir plazmos elektrolitų tyrimas bei kitų anomalijų tikrinimas.

Širdies ligų patikra

Elektrocardiograma
Fizinio krūvio testas

Kas yra koronarinė angiograma ligoninėje?

Ligoninėje koronarinė angiograma atliekama laikantis diagnostikos ir gydymo aukso standarto, siekiant užtikrinti maksimalų pacientų saugumą ir gydymo sėkmę. Atlikimo metu ligoniai lieka ligoninėje 1–2 dienas, ir jei komplikacijų nėra, grįžta namo kitą dieną.

Procedūros prieš koronarinę angiogramą

Asmenys, kuriems atliekama koronarinė angiograma, turėtų nesiimti maisto ar gėrimų bent 4-8 valandas prieš procedūrą.
Asmenys, kurie turi alergijų vaistams ar jūros gėrybėms, privalo apie tai iš anksto informuoti gydytoją.
Vartojantys kraujui skystinti skirtus vaistus ar cukrinio diabeto vaistus, tokius kaip insulinas, privalo apie tai iš anksto pranešti gydytojui.

Koronarinės angiogramos atlikimo metu

Medicinos personalas paaiškina koronarinės angiogramos procedūrą ir gauna paciento sutikimui reikalingus dokumentus prieš testą.
Slaugytojas valo ir dezinfekuoja odos skverbimosi vietą, kur bus įdedamas širdies kateteris.
Kardiologas skiria vietinę anesteziją prieš pradurdamas radialinę arteriją riešui, brachialinę arteriją alkūnei arba šlaunikaulio arteriją kirkšniui, nenaudojant bendrinės anestezijos.
Kardiologas įveda kateterį, specialų ploną tuščiavidurį vamzdelį 2 mm skersmens, per arteriją iki kairiosios arba dešiniosios koronarinės arterijos. Pacientas procedūros metu yra sąmoningas, tačiau nesijaus jokio skausmo.
Kai kateteris yra reikiamoje vietoje, kardiologas suleidžia specialų dažiklį, jodo kontrastinę medžiagą per kateterį į širdį, kol pasiekia koronarinės arterijos ostiumą aortos šaknyje, kad padėtų išryškinti dėl arterijos sienelės blokavimo.
Kardiologas greitai užfiksuoja seriją rentgeno vaizdų iš įvairių kampų, kad pateiktų išsamią liumenų vaizdą koronarinėse arterijose ir nustatytų siaurėjusių ar blokuotų arterijų vietą. Procedūra trunka apie 30–60 minučių.
Jei kardiologas nustato koronarinės arterijos stenozę arba blokavimą, tuomet jis nedelsdamas imasi atlikti baliono angioplastiką ir stento įvedimą, norėdamas praplėsti koronarines arterijas. Baliono išplėtimui praskleidžiami riebalai ar apnašos, prilipusios prie arterijos sienelės, praplečiamos arterijų praėjimai ir didinama kraujo pritekėjimas į širdies raumenį. Be to, prie arterijos sienelės esantis stentas dar labiau suplokština riebalus arba ateromos, padidina gydymo veiksmingumą ir efektyviai sumažina recidyvo tikimybę. Paprastai procedūra trunka apie 45–60 minučių.
Baigus gydymą, kardiologas atsargiai pašalina kateterį ir švelniai spaudžia punkcijos vietą maždaug 15 minučių, kad sustabdytų kraujavimą, nereikia dygsniuoti žaizdos. Kardiologas ir slaugytojai stebi kraujavimo komplikacijas ir periodiškai matuoja gyvybinius požymius, kad įvertintų paciento klinikinę būklę.
Jei kardiologas nustato, kad pacientas negali atlikti baliono angioplastikos, kardiologas pasirinks alternatyvias gydymo galimybes, tokias kaip koronarinės arterijos šuntavimas (CABG) ar medikamentinis gydymas.

Procedūros po koronarinės angiogramos

Kardiologas patars asmenims, kuriems buvo įvestas kateteris per kirkšnį, ilsėtis ligoninėje, gulėti supine ir vengti sėdėti, vaikščioti ir lenkti kirkšnį 6–10 valandų. Jei nėra jokių nenormalių simptomų, pacientas gali grįžti namo.
Tie, kuriems buvo įvestas kateteris per riešą, įskaitant turinčius antsvorį, nutukusius arba periferinės arterijos ligą, atsigaus gulėdami supine ir vengiantys sėdėti, vaikščioti ar stovėti 4–8 valandas. Jei nėra komplikacijų požymių, jie gali grįžti namo.
Atliekantys koronarinę angioplastiką prašomi vieną naktį likti ligoninėje, ir jei nebus nenormalių simptomų, kitą dieną jie gali grįžti namo, nusirengti tvarsčius ir praustis kaip įprasta.
Testų ir gydymo metu galima valgyti normaliai. Rekomenduojama gerti 1–1,5 litro vandens per dieną, kad būtų lengviau pašalinti kontrastinį dažą iš organizmo.
Atsisakyti mankštos, sunkių daiktų kėlimo ar jėgos naudojimo ant kateterizuotos rankos ar kojos maždaug savaitę.
Laikytis nurodyto vaistų vartojimo laiko ir ateiti į gydytojo paskirtus vizitus laiku, siekiant įvertinti simptomus ir stebėti gydymo rezultatus.
Vartojantys vaistus lėtinių ligų gydymui, pvz., kraujo skystinimui, gali atnaujinti vaistų vartojimą kitą dieną. Vartojantys tam tikrus vaistus, pvz., cukraus kiekio reguliavimui, turėtų atnaujinti juos po laiko intervalo, kurį nurodė gydytojas.
Tie, kurie patiria neįprastus simptomus, tokius kaip skausmas, patinimas, krūtinės įtampa, pykinimas, vėmimas, sumuštas ar patinęs raudonas, negali gulėti, arba stiprus skausmas bet kurioje srityje, turėtų kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Kokios yra koronarinės angiogramos komplikacijos?

Komplikacijos po koronarinės angiogramos gali apimti nedidelius alerginius atsakus į kontrastinį dažiklį, kraujavimą iš punkcijos vietos ir kt. Rimtos komplikacijos po koronarinės angiogramos yra labai retos (mažiau nei 1%) ir apima aritmiją, širdies smūgį, inkstų nepakankamumą, paralyžių ar mirtį.

Kokie yra koronarinės angiogramos (CAG) privalumai?

CAG padeda nustatyti siaurėjusių arba užsikimšusių koronarinių arterijų vietą, taip pat bendrą koronarinių arterijų būklę.
CAG yra tiek diagnostinė, tiek gydymo procedūra. Jei aptinkamas koronarinės arterijos ligos atvejis, kardiologas gali nedelsdamas atlikti baliono angioplastiką ir stentus.
CAG gali aptikti mažą širdies išmetinę galią, matuojant kraujo tėkmės greitį per širdį, taip pat matuojant intrakardinalinį spaudimą, kad patikrintų širdies vožtuvų funkciją.
CAG padeda įvertinti aterosklerozės naštą, nustatant riebalų, cholesterolio ar apnašų kiekį, sukaupusius arterijų sienelėse.
CAG padeda diagnozuoti įgimtas širdies ligas ar prieširdžių septalinio defekto.
CAG padeda įvertinti širdies chirurgijos rezultatus.
CAG laikoma saugia procedūra su mažomis rizikomis ir komplikacijomis.
CAG yra greita procedūra, reikalaujanti nedaug laiko ir leidžianti greitai grįžti į normalią veiklą.

Dažnai užduodami klausimai

Kokie yra koronarinių angiogramų rizika? Koronarinė angiograma laikoma saugia procedūra. Tačiau nedideli šalutiniai poveikiai, tokie kaip skausmas, patinimas, kraujavimas ar niežėjimas, gali kilti dėl alerginės reakcijos į kontrastinį dažiklį. Asmenys su bet kokia pagrindine liga turėtų pasitarti su savo kardiologu prieš atliekant procedūrą.
Kiek laiko trunka atsigavimas po koronarinės angiogramos? Tiems, kurie kateteris buvo įvestas per kirkšnį, reikėtų ilsėtis ligoninėje 6–10 valandų, o tiems, kurie kateteris buvo įvestas per riešą, reikėtų ilsėtis 4–8 valandas. Tiems, kurie atliko baliono angioplastikas ir stentus, ligoninėje praleis vieną naktį, kad atsigautų.
Ar koronarinė angiograma reikalauja pasninkavimo? Asmenys, atliekantys koronarines angiogramas diagnozuoti koronarinių arterijų ligas, turėtų pasninkauti bent 4–8 valandas prieš procedūrą.
Ar koronarinė angiograma reikalauja hospitalizacijos? Koronarinė angiograma yra diagnostiniai rentgeno vaizdavimo procedūros, naudojamos koronarinių arterijų ligoms nustatyti, kurias galima atlikti per vieną dieną, nereikalaujant hospitalizacijos. Išskyrus tiems, kurie atliko baliono angioplastikas ir stentus, kardiologas prašys likti ligoninėje vieną naktį.
Kiek laiko trunka koronarinės angiogramos procedūra? Paprastai koronarinė angiograma trunka apie 30–60 minučių, o tiems, kurie atliko baliono angioplastikas ir stentus, reikės apie 45-60 minučių gydymui.
Kokia yra koronarinės angiogramos sėkmės procentas? Koronarinė angiograma yra procedūra, turinti aukštą sėkmės procentą 97,6%, diagnozuojant koronarinių arterijų ligą ir miokardo išemiją, leidžiant laiku atlikti baliono angioplastikas ir stentus, kas gali išgelbėti gyvybes sergančių koronarinių arterijų liga.

Karolina Skrebė

Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.