Vasodilatacija – tai natūralus procesas, kai kraujagyslės išsiplečia, o kraujas ima laisviau tekėti kūnu. Šis mechanizmas padeda sumažinti kraujospūdį ir gali vykti visiškai nepastebimai. Jį lemia įvairios priežastys – kūno reakcijos į aplinką, tam tikri maisto produktai, gėrimai ar net medicininiai preparatai. Kartais išsiplėtusios kraujagyslės gali rodyti tam tikrų ligų buvimą.
Kaip vyksta vazodilatacija
Kraujotakos sistema yra gerokai sudėtingesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio – kraujagyslės nėra vienodi vamzdeliai, o jų spindį nuolat reguliuoja raumenų sluoksnis sienelėse. Kai šie raumenys atpalaiduoja, kraujagyslės išsiplečia – būtent tuomet ir kalbame apie vazodilataciją. Jos priešingybė – vazokonstrikcija, kai kraujagyslės susitraukia ir sumažina tekinčio kraujo kiekį.
Kraujas atlieka daug svarbių funkcijų – perneša deguonį, mitybines medžiagas ir padeda reguliuoti kūno temperatūrą. Dėl kraujagyslių gebėjimo prisitaikyti prie organizmo poreikių, įvairiais momentais skirtinguose kūno vietose gali keistis kraujotakos intensyvumas.
Kas sukelia vazodilataciją natūraliai
Tam tikrose situacijose kraujagyslės išsiplečia automatiškai. Keletas tipiškų pavyzdžių:
- Veido paraudimas: Gėdos ar stipraus susijaudinimo metu dažnas jaučia, kad veidas kaista ir rausta. Taip nutinka todėl, kad išsiplečia kapiliarai po oda, padidindami kraujo srautą į veido sritį.
- Karšta vonia ar pirtis: Panirus į šiltą vandenį, organizmas natūraliai plečia smulkiąsias kraujagysles, kad efektyviau reguliuotų kūno temperatūrą. Kartais dėl šio proceso gali kiek per daug nukristi kraujospūdis, todėl pirtyse ar voniose reikėtų būti atsargiems.
- Fizinis aktyvumas: Sportuojant raumenims reikia daug deguonies ir maisto medžiagų. Dėl to kraujagyslės išsiplečia, kad šie elementai pasiektų ląsteles greičiau.
- Infekcijos metu: Kūnas kovoja su infekcijomis didindamas kraujo tėkmę paveiktose vietose. Tai padeda tiek naikinti bakterijas ar virusus, tiek atstatyti audinius.
Maistas, gėrimai ir vazodilatacija
Įvairios mūsų kasdienybėje pasitaikančios medžiagos taip pat gali veikti kraujagysles. Kai kurie maisto produktai, gėrimai ir cheminės medžiagos turi tiesioginį poveikį:
- Nitratais turtingi produktai: Špinatai, salotos, ridikėliai ar bok choi – visi šie augalai yra gausūs nitratais. Nitratai kūne paverčiami azoto oksidu, kuris padeda išplėsti kraujagysles ir sumažinti kraujospūdį.
- Alkoholis: Vos tik pradėjus vartoti alkoholį, jis trumpam sukelia vazodilataciją, todėl galite pajusti lengvą paraudimą ar šilumą. Tačiau ilgalaikiai ar dideli kiekiai, priešingai, linkę pakelti kraujospūdį ir tampa žalingi sveikatai.
Vaistai, sukeliantys vazodilataciją
Ne vienas vaistas veikia mūsų kraujagysles – kai kurių pagrindinis tikslas yra būtent išplėsti jas. Dalis kraujospūdį reguliuojančių vaistų veikia kraujagyslių raumenis, jas atpalaiduodami. Yra ir kitų pavyzdžių:
- Vaistai, skirti širdies darbui gerinti, pavyzdžiui, nitroglicerinas, padeda atverti kraujagysles ir greitai sumažinti simptomus, pvz., krūtinės skausmą.
- Preparatai erekcijos sutrikimams gydyti taip pat remiasi tuo pačiu reiškiniu – jų poveikis pagrįstas kraujagyslių išsiplėtimu.
Vazodilatacijos valdymas ir gydymas
Smarkus kraujospūdžio sumažėjimas dėl išsiplėtusių kraujagyslių gali tapti pavojingas. Tokiais atvejais taikoma keletas pagalbos priemonių:
- Skysčių infuzija: Lašinamas skysčių tirpalas padeda padidinti kraujo tūrį ir kraujospūdį.
- Specialūs vaistai: Vartojami vaistai, kurie susiaurina kraujagysles arba stimuliuoja širdies veiklą, taip pakeldami spaudimą.
Ar vazodilatacija gali būti pavojinga?
Paprastai šis procesas natūralus ir nepavojingas, tačiau kartais jis vyksta per stipriai arba dėl sunkių būklių. Tokiais atvejais vazodilatacija gali pareikalauti skubios medicininės pagalbos ir net tapti grėsminga gyvybei.
Grėsmingos situacijos, kuriose vazodilatacija yra pagrindinis veiksnys, gali būti:
- Stipri alerginė reakcija (anafilaksija): Imuninė sistema reaguoja labai stipriai, žmogus patenka į šoką – smarkiai krenta kraujospūdis, užanka kvėpavimo takai. Suteikiant pagalbą itin svarbūs vaistai, greitai susiaurinantys kraujagysles ir padedantys kvėpuoti.
- Septinis šokas: Sunkios infekcijos metu kūnas reaguoja uždegimu, dėl kurio kraujagyslės išsiplečia, o spaudimas pavojingai nukrenta. Laiku suleistos intraveninės infuzijos ir spaudimą didinantys vaistai gali išgelbėti gyvybę.
Kada verta sunerimti dėl vazodilatacijos
Dauguma atvejų, kai kraujagyslės išsiplečia, nėra pavojingi ar pastebimi. Tačiau ženkliai sumažėjęs kraujospūdis gali sukelti nualpimą ar šoką, o tai jau reikalauja neatidėliotinos pagalbos.
Šoko simptomai
- Sumišimas, nerimas ar dezorientacija.
- Mėlynumas lūpų ar pirštų galiukuose.
- Svaigulys, silpnumo jausmas, sąmonės netekimas.
- Į šaltį panaši, drėgna, išblykštusi oda.
- Stiprus prakaitavimas.
- Greitas, paviršutiniškas kvėpavimas.
- Silpnas, greitas pulsas.
Pirmoji pagalba šoko atveju
- Stenkitės išlikti ramūs ir nedelsdami kviesti pagalbą.
- Įsitikinkite, kad žmogus gali laisvai kvėpuoti.
- Stebėkite kvėpavimą ir pulsą – jei reikia, atlikite pirmąją pagalbą.
- Jei nėra sužalotos galvos, kaklo, nugaros ar kojų – pakelkite kojas kiek aukščiau (apie 30 cm), kad pagerėtų kraujo tekėjimas į galvą.
- Pagal galimybes, imkitės kitų būtinų pirmosios pagalbos veiksmų.
- Aprenkite žmogų šiltai, tačiau neduokite nieko gerti ar valgyti.
- Jei žmogus vemia ar jam bėga seilės, o galvos ar nugaros trauma neįtariama, pakreipkite galvą į šoną, kad neuždustų.
