Hemotoraksas – tai pavojinga būklė, kai plaučių pleuros ertmėje kaupiasi kraujas. Pleuros ertmė – tai nedidelis tarpas tarp plaučių ir krūtinės ląstos sienelės, kuris paprastai užpildytas tik menku kiekiu skysčio. Jeigu čia ima kauptis kraujas, padidėja spaudimas iš išorės į plaučius ir jie nebegali tinkamai išsiplėsti. Negydant ši situacija pavojinga gyvybei, todėl svarbu laiku kreiptis į medikus.
Kaip vystosi hemotoraksas?
Kad suprastume, kuo pavojinga ši būklė, verta žinoti pleuros ertmės funkciją. Ji palaiko tinkamą slėgį, kad kvėpuojant plaučiai galėtų judėti laisvai. Paprastai čia telkiasi labai plonas pleuros skysčio sluoksnis, kuris palengvina plaučių ir krūtinės sienelės trintį kvėpuojant. Tačiau po traumos, po krūtinės operacijų ar dėl kitų priežasčių į pleuros ertmę gali patekti kraujo ir jis maišosi su šiuo skysčiu. Kuo daugiau kraujo čia kaupiasi, tuo labiau plaučiai suspaudžiami ir sunkiau kvėpuoti.
Kas dažniausiai serga hemotoraksu?
Ši būklė gali pasireikšti bet kam, tačiau daugeliu atvejų pagrindinis rizikos veiksnys – krūtinės sužalojimas, pvz., avarijos, sportinės traumos ar kritimai. Taip pat rizika didėja po krūtinės, plaučių ar širdies operacijų. Tam tikri užsiėmimai, kurių metu dažnos krūtinės traumos (pvz., amerikietiškas futbolas, bokso, kovos menų treniruotės, sunkumų kilnojimas), didina hemotorakso tikimybę.
Hemotorakso simptomai
- Labai apsunkintas kvėpavimas (dusulys)
- Pagreitėjęs kvėpavimas
- Greitas širdies plakimas
- Skausmas krūtinėje
- Žemas kraujo spaudimas
- Nerimo ir neramumo jausmas
- Karščiavimas
- Sunkiu atveju ši būklė gali baigtis mirtimi
Kas sukelia hemotoraksą?
Pagrindiniai hemotorakso sukėlėjai – didelės traumos arba krūtinės sužalojimai. Tačiau retesniais atvejais priežastimi gali būti:
- Kraujo krešumo sutrikimai
- Plaučių vėžys
- Pleuros mezotelioma
- Plaučių audinio žuvimas dėl kraujotakos sutrikimų
- Vaskuliarinių kateterių įvedimo komplikacijos
- Ehlers-Danlos sindromas
- Tuberkuliozė
Pasekmės, galimos komplikacijos
Hemotoraksas gali sukelti ir kitų pavojingų sveikatos problemų:
- Kvėpavimo nepakankamumas
- Kraujo netekimo šokas (hipovoleminis šokas)
- Pleuros pūlinys (empiema)
- Randai pleuroje arba plaučių audinyje
Kaip nustatomas hemotoraksas?
Diagnozei patvirtinti gydytojas pirmiausia apžiūri pacientą ir klauso plaučių su stetoskopu, ar nėra sutrikusio kvėpavimo garsų. Papildomai taikomi vaizdiniai tyrimai:
- Krūtinės rentgeno nuotrauka
- Kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas
- Diagnozinė punkcija (torakocentezė)
Gydymas ir valdymas
Pagrindinis gydymo tikslas – pašalinti susikaupusį kraują iš pleuros ertmės ir padėti kvėpuoti. Jeigu dusulys didelis, pirmiausia taikoma deguonies terapija, o sunkiais atvejais gali prireikti mechaninio kvėpavimo palaikymo.
Kraujas dažniausiai ištraukiamas specialia adata arba įstatant drenavimo vamzdelį per nedidelį pjūvį tarp šonkaulių. Lengvesniais atvejais gali užtekti vien adatos (torakocentezės). Jei kraujas nenustoja kauptis, kartais chirurgas atlieka platesnę operaciją – torakotomiją, kurios metu pašalinamas kraujas ir randami kraujavimo šaltiniai.
Jei netenkama daug kraujo, gali būti reikalinga kraujo perpylimas. Gydymo trukmė priklauso nuo žalos masto ir gydymo metodo – dažnai prireikia kelių dienų ligoninės priežiūros.
Galimos gydymo rizikos
- Komplikacijos dėl narkozės
- Skausmas procedūros vietoje
- Kraujavimas
- Infekcijos rizika (įskaitant plaučių uždegimą)
- Skysčio kaupimasis plaučiuose (plaučių edema)
Kada tikėtis pagerėjimo?
Kaip greitai pagerėsite, priklauso nuo kraujavimo priežasties ir pasirinkto gydymo. Jei buvo reikalinga operacija ar drenas, paprastai ligoninėje teks praleisti keletą dienų. Po išrašymo gydytojas pasakys, kada galėsite grįžti prie įprastos veiklos, įskaitant darbą ar mokslus.
Prevencija – kaip sumažinti riziką?
Ne visas hemotorakso priežastis įmanoma kontroliuoti, tačiau dalies traumų galima išvengti:
- Esant didesnei griuvimo rizikai, naudokite lazdą ar vaikštynę
- Automobilyje visada segėkite saugos diržą
- Sportuojant ar dirbant, kur gali būti smūgių į krūtinę, dėvėkite apsaugines priemones
- Neužsiimkite pavojingais bandymais siekti aukštai esančių daiktų, naudokitės pagalbinėmis priemonėmis, o ne taburetėmis ar kėdėmis
Kokia prognozė sergant hemotoraksu?
Hemotoraksas visada reikalauja gydytojų pagalbos ir stebėsenos. Dažnai pacientui reikia pabūti ligoninėje kelias dienas, kad būtų galima stebėti gijimą ir, prireikus, tiekti deguonį. Laiku diagnozavus ir pradėjus gydyti, dauguma žmonių visiškai pasveiksta. Vėlyvų ar labai sunkių atvejų prognozė blogesnė.
Savijauta po hemotorakso ir sveikimas
Pasveikimo laikotarpiu derėtų vengti bet kokios veiklos, kuri gali pakenkti plaučiams ar kelti papildomą jų įtampą:
- Rūkymas
- Intensyvios treniruotės, dideli krūviai, sunkios fizinės veiklos
- Kontaktinis sportas
- Nardymas ar giluminis nardymas
- Skrydžiai lėktuvu
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Būtina laikytis gydytojo nurodyto stebėjimo ir ateiti į visus paskirtus patikrinimus. Papildomai gali būti paskirti pakartotiniai vaizdiniai tyrimai, kad įsitikintų, ar gijimas vyksta sklandžiai.
Jei staiga pasunkėja kvėpavimas arba atsiranda stiprus krūtinės skausmas, nedelskite ir kreipkitės į artimiausią skubios pagalbos skyrių.
Dažniausiai užduodami klausimai apie hemotoraksą
- Kaip gydytojas nustato, kad sergu hemotoraksu?
- Kiek rimta mano būklė?
- Kaip apsisaugoti nuo pasikartojimo?
- Kokias gydymo galimybes rekomenduojama rinktis?
- Kiek laiko truks sveikimo laikotarpis?
- Ar man prireiks papildomo deguonies?
- Ar būsiu gydomas ligoninėje?
Hemotoraksas ir kitos krūtinės būklės: kuo skiriasi?
Nors pavadinimai gali skambėti panašiai, hemotoraksas ir kiti krūtinės sutrikimai – skirtingi reiškiniai. Hemotoraksas reiškia, kad pleuros ertmėje kaupiasi kraujas. Pneumotoraksas – kai tarp plaučių ir krūtinės sienelės patenka oras, dėl kurio plautis gali subliūkšti. Pleuros išsipūtimas (pleuros efuzija) atsiranda tada, kai pleuros ertmėje randama per daug natūralaus skysčio.
Paprastai suaugusio žmogaus pleuros ertmėje telpa maždaug 5–10 ml skysčio, tačiau jei jo ar kraujo susikaupia ženkliai daugiau, vystosi minėtos grėsmingos būklės.
Ar hemotoraksas visada pavojingas gyvybei?
Vertinant riziką, svarbu kraujavimo mastas ir tai, kaip greitai jam pavyksta sustabdyti. Menki, greitai besistengiantys hemotorakso atvejai dažnai pasveiksta be komplikuotų pasekmių. Tačiau stiprus kraujavimas, kurio nepavyksta greitai sustabdyti, gali būti mirtinas.
