Kraujų perpylimas yra dažnai atliekama medicininė procedūra, kurios metu per veninę lašelinę liniją į organizmą perpilamas donoro kraujas arba tam tikros jo sudedamosios dalys. Ši procedūra leidžia kompensuoti prarastą kraujo kiekį ar atkurti svarbių kraujo komponentų trūkumą.
- 1.Kada reikalingas kraujo perpylimas
- 2.Kokie yra kraujo komponentai
- 3.Iš kur gaunamas kraujas perpylimui
- 4.Kaip vyksta kraujo perpylimas
- 5.Kiek laiko užtrunka kraujo perpylimas
- 6.Kraujo perpylimo nauda
- 7.Kraujo perpylimo rizikos
- 8.Atsigavimas po kraujo perpylimo
- 9.Kada būtina kreiptis į gydytoją po kraujo perpylimo
- 10.Alternatyvos kraujo perpylimui
Kada reikalingas kraujo perpylimas
Kraujų perpylimas gali ženkliai pagerinti arba net išgelbėti gyvybę. Dažniausiai tokia pagalba būna reikalinga po didelio kraujo netekimo dėl traumos arba operacijos metu. Be to, ji taikoma gydant tam tikras ligas, kai organizmas nebegamina pakankamai kraujo ar jo komponentų.
- Mažakraujystė (anemija).
- Kai kurių rūšių vėžys.
- Kraujo krešėjimo sutrikimai, tokie kaip hemofilija.
- Paveldimos kraujo ligos – pavyzdžiui, pjautuvinė anemija.
Kokie yra kraujo komponentai
Perpylimo metu galima perpilti ne tik visą kraują, o ir atskiras jo dalis. Dažniausiai naudojamos šios kraujo sudedamosios dalys:
- Krioprecipitatas – padeda kraujui krešėti.
- Plazma – perneša organizmui reikalingas maistines medžiagas.
- Trombocitai – dalyvauja kraujo krešėjimo procese.
- Raudonieji kraujo kūneliai – aprūpina organizmą deguonimi.
Iš kur gaunamas kraujas perpylimui
Dažniausiai kraujo donacija atliekama savanoriškai, o surinktas kraujas laikomas specialiuose kraujo bankuose, kol prireikia. Kartais kraują donorystei gali skirti artimieji ar draugai konkrečiam gavėjui. Yra galimybė prieš planinę operaciją pačiam paaukoti savo kraujo, kuris vėliau naudojamas esant poreikiui.
Kaip vyksta kraujo perpylimas
Kraujas ar jo komponentai laikomi specialiuose medicininiuose maišeliuose. Prireikus, šie maišeliai prijungiami prie lašelinės sistemos – nedidelė adata įvedama į veną, per ją kraujas palaipsniui patenka į kraujotaką.
Viskas, ko galima tikėtis procedūros metu
Prieš pradedant perpylimą slaugytoja patikrina gyvybinius rodiklius – jūsų kraujospūdį, pulsą, temperatūrą. Būtina užtikrinti, kad donoro ir gavėjo kraujo grupės sutampa, o paskirtas produktas tikrai skirtas jums. Procedūros metu ir praėjus 15 minučių nuo pradžios vėl matuojamas kraujospūdis bei pulsas. Procedūros pabaigoje gyvybiniai rodikliai patikrinami dar kartą.
Kiek laiko užtrunka kraujo perpylimas
Vieno perpylimo trukmė priklauso nuo reikalingo kraujo ar jo komponentų kiekio, tačiau dažniausiai užtrunka nuo vienos iki trijų valandų. Priklausomai nuo jūsų būklės, gydytojas gali tiksliai paaiškinti, kiek laiko truks procedūra.
Kraujo perpylimo nauda
Kraujas atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas – be tam tikrų jo komponentų gresia rimtos komplikacijos ar net pavojus gyvybei:
- Raudonieji kraujo kūneliai užtikrina deguonies pernešimą į širdį ir smegenis, o to labai reikia normaliam organų darbui.
- Trombocitai reikalingi, kad sustabdytų kraujavimą ar užkirstų jam kelią esant sumažėjusiam jų kiekiui.
- Plazma ir krioprecipitatas taip pat svarbūs norint kontroliuoti ar užkirsti kelią kraujavimui.
Kraujo perpylimo rizikos
Kraujo bankai taiko griežtą donorų patikrą bei kraujo tyrimus. Norint paaukoti kraujo, privaloma atsakyti į klausimus apie sveikatos būklę, įpročius, kelionių istoriją. Tik tie, kurie atitinka visus reikalavimus, gali tapti donorais. Donorų kraujas tiriamas laikantis griežtų nacionalinių reikalavimų. Jeigu kyla bent menkiausių abejonių dėl kraujo saugumo, jis sunaikinamas.
Nors šios saugumo priemonės labai sumažina riziką, tikimybė, kad kokie nors pavojai prasprūstų pro kontrolę, vis tiek išlieka – tačiau tai labai retas atvejis. Pavyzdžiui, tikimybė apsikrėsti tam tikromis virusinėmis infekcijomis yra itin maža – nuo 1 iš kelių šimtų tūkstančių iki 1 iš kelių milijonų perpylimų. Šiuolaikinė praktika daro kraujo perpylimą labai saugia procedūra.
Kokios galimos organizmo reakcijos
Kiekvienas organizmas į kraujo perpylimą reaguoja individualiai. Kartais pacientai gali patirti šias reakcijas:
- Dusulys ar kvėpavimo pasunkėjimas.
- Karščiavimas, šaltkrėtis, odos bėrimas.
- Imunologinė reakcija, kai organizmas pradeda naikinti perpilamus eritrocitus.
Dauguma žmonių šių požymių nejaučia. Jeigu procedūros metu pajuntami neįprasti simptomai, būtina nedelsiant apie tai informuoti medikus – jie gali sustabdyti perpylimą ar skirti reikiamų vaistų.
Atsigavimas po kraujo perpylimo
Po kraujo perpylimo rekomenduojama pailsėti 1–2 paras ir laikytis gydytojo nurodymų. Svarbu suplanuoti kontrolinį vizitą pas gydytoją ir aptarti tolimesnę priežiūrą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją po kraujo perpylimo
Reakcijos gali išryškėti ne tik procedūros metu, bet ir dieną ar net kelis mėnesius po jos. Nedelsdami susisiekite su gydytoju, jei pajutote:
- Kraujavimą, skausmą ar naujai atsiradusias kraujosruvas punkcijos vietoje.
- Odos šaltumą, prakaitavimą, pakilusią temperatūrą ar šaltkrėtį.
- Tamsų ar rausvą šlapimą.
- Greitą širdies plakimą, skausmą krūtinėje, pasunkėjusį kvėpavimą, švokštimą.
- Galvos skausmą, svaigimą, pykinimą ar vėmimą.
- Bėrimą, dilgėlinę ar niežėjimą.
- Stiprų nugaros skausmą.
Alternatyvos kraujo perpylimui
Yra ir kitų būdų, skirtų padidinti kraujo kiekį – kai kurie vaistai skatina kraują gamintis intensyviau. Tačiau, jei kraujo netekimas yra didelis ar gresia pavojus gyvybei, alternatyvos dažniausiai nėra pakankamai veiksmingos arba veikia per lėtai. Tokiais atvejais kraujo perpylimas išlieka gyvybiškai svarbus.
Ar galima atsisakyti kraujo perpylimo?
Kiekvienas turi teisę atsisakyti kraujo perpylimo, tačiau prieš priimant šį sprendimą būtina aiškiai suprasti galimas pasekmes ir aptarti riziką su gydytoju. Kraujo perpylimo atsisakymas tam tikrose situacijose gali baigtis nuolatiniu neįgalumu arba net mirtimi.
