Kraujuojančios dantenos yra vienas dažniausių dantenų uždegimo – gingivito – požymių, tačiau jos gali signalizuoti ir apie kitas sveikatos problemas. Toks simptomas dažnai atsiranda dėl burnos higienos trūkumų, bet kartais gali rodyti hormoninius pokyčius, vitaminų stoką, kraujo krešėjimo sutrikimus ar net išaugusį stresą.
Kraujuojančių dantenų priežastys
Dantenos pradeda kraujuoti dėl įvairių priežasčių – dažniausiai dėl burnos ertmės ligų, bet kartais šis simptomas susijęs su bendra organizmo būsena.
- Pavojų kelia netinkama burnos higiena, kai dantys nevalomi reguliariai arba nesilaikoma tinkamų dantų priežiūros įpročių.
- Rūkymas taip pat silpnina dantenas ir skatina jų kraujavimą.
- Gingivitas – ankstyva dantenų uždegimo stadija, dažnai pasireiškianti kraujuojančiomis dantenomis.
- Periodontitas – pažengęs dantenų uždegimas, paveikiantis ne tik dantenas, bet ir atraminius dantų audinius bei kaulą.
- Labai sunki dantenų infekcija, vadinama „trench mouth“, pasireiškia smarkiu dantenų kraujavimu ir skausmu.
Tačiau kraujuojančios dantenos neretai susijusios ir su kitomis sveikatos būklėmis, tokiomis kaip:
- Cukrinis diabetas.
- Hormonų pokyčiai – brendimas, nėštumas, menopauzė.
- Vitamino K ar vitamino C trūkumas (ar net skorbutas – smarkus vitamino C stygius).
- Kraują skystinantys vaistai (antikoaguliantai).
- Perniciozinė anemija.
- Kraujavimo sutrikimai: trombocitopenija, hemofilija, Von-Villebrando liga.
- Imuninės sistemos ligos, tokios kaip ŽIV.
- Stresas, kuris gali paveikti bendrą organizmo būklę ir imunitetą.
- Leukemija.
- Virusinės infekcijos, pavyzdžiui, burnos pūslelinė.
Kaip sprendžiama dantenų kraujavimo problema
Dantenų kraujavimo gydymo kryptis priklauso nuo pagrindinės priežasties. Jei uždegimas atsirado dėl dantenų ligų, specialistas – stomatologas ar periodontologas – pasiūlys tikslinį gydymą.
- Kasdieninė, kruopšti burnos higiena namuose, įskaitant tinkamą dantų valymą ir tarpdančių priežiūrą.
- Antibiotikų kursas esant pažengusiam uždegimui.
- Gilesnis dantų apnašų nuvalymas (profesionali dantų higiena ar šaknų planavimas).
- Chirurginės procedūros – kai kurioms situacijoms taikoma gydymo taktika siekiant sumažinti uždegimines kišenes apie dantis.
- Lazerinis dantenų gydymas.
Jei dantenų kraujavimas kyla ne dėl burnos ligų, gydytojui būtina nustatyti tikslią priežastį. Tam gali būti paskirti papildomi tyrimai, leidžiantys ištirti cukraus kiekį kraujyje, įvertinti krešėjimo funkciją bei vitaminų lygį. Tik nustačius diagnozę, taikomas tikslinis gydymas.
Praktiniai patarimai, kaip sumažinti dantenų kraujavimą namuose
Kol laukiate vizito pas odontologą, galite imtis kelių paprastų žingsnių, kad pagerintumėte dantenų būklę:
- Dantis valykite 2–3 kartus per dieną, naudodami minkštų šerelių šepetėlį.
- Kiekvieną dieną valykite tarpdančius dantų siūlu arba specialiais šepetėliais.
- Skalaukite burną drungnu sūriu vandeniu – tai mažina uždegimą ir padeda sutraukti dantenas.
- Reguliariai naudokite antibakterinį burnos skalavimo skystį.
- Venkite rūkalų, nes jie apsunkina gijimo procesą ir skatina uždegimą.
Jeigu dantenų kraujavimas nepraeina per dvi savaites – pasikonsultuokite su odontologu, nes tai gali būti rimtesnės ligos ženklas.
Ką gali lemti ignoruojamos kraujuojančios dantenos
Ignoruojant dantenų kraujavimą, problema gali progresuoti. Jei priežastis – dantenų uždegimas, laikui bėgant gali būti pažeisti ne tik minkštieji, bet ir dantų atraminiai audiniai bei kaulas. Tai gali sukelti nuolatines infekcijas, nemalonų burnos kvapą, o galiausiai – dantų netekimą.
Kai kraujuoja dėl kitų sveikatos sutrikimų, jų simptomai taip pat gali stiprėti. Todėl svarbu laiku kreiptis aiškinantis priežastį ir pradėti gydymą.
Prevencijos galimybės
Dažniausiai dantenų kraujavimą galima išvengti reguliariai lankantis pas odontologą ir kruopščiai prižiūrint dantis namie. Tačiau kai kuriais atvejais – pavyzdžiui, esant hormonų pokyčiams ar kai kurioms kraujo ligoms – šio simptomo išvengti nepavyks, tačiau savikontrolė bei profilaktika gali padėti pagerinti būklę.
Kada būtina pasikonsultuoti su gydytoju?
Kartais dantenos gali šiek tiek pakraujuoti netyčia įkandus kietą vaisių ar duonos plutą – toks vienkartinis įvykis neretai rimtos bėdos nesimbolizuoja. Tačiau jei dantenos pradeda kraujuoti nuolat be aiškios priežasties, simptomai trunka ilgiau nei dvi savaites, ar pastebite papildomus požymius – tokius kaip patinusios dantenos ar blogas kvapas – būtina pasitarti su gydytoju ar odontologu.
Kokios medžiagų stokos gali lemti dantenų kraujavimą?
Dažniausia priežastis, susijusi su organizmo medžiagų stoka – vitamino C arba vitamino K trūkumas. Tokiu atveju rekomenduojama įvertinti savo mitybą ir esant reikalui papildyti ją reikiamais vitaminais.
Ar kraujuojančios dantenos yra pavojingos?
Paprastai kraujuojančios dantenos nėra neatidėliotina medicininė būklė, bet jas ignoruoti nederėtų – ypač jei simptomai išlieka ilgiau nei dvi savaites. Laiku nesureagavus pagrindinė sveikatos problema gali progresuoti, todėl delsti neverta.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
