Krūtinės limfmazgiai atlieka svarbų vaidmenį organizmo apsaugos sistemoje, tačiau dėl savo padėties jie dažnai nepastebimi net tada, kai kyla sutrikimų. Pagal vietą, šie limfmazgiai skirstomi į dvi pagrindines grupes: tuos, kurie įsikūrę krūtinės sienelėje, ir tuos, kurie susiję su vidiniais krūtinės organais.
Krūtinės limfmazgių tipai
Krūtinės srityje limfmazgiai yra išsidėstę skirtingose vietose, todėl jie turi skirtingas funkcijas. Parietaliniai limfmazgiai įsikūrę išilgai krūtinės sienelės – būtent čia susirenka limfos skystis iš tokių zonų kaip raumenys, oda, rankos bei krūtinės ląstos viršutinė dalis, taip pat ir iš krūtų.
Kita didelė grupė yra visceraliniai limfmazgiai. Šie limfmazgiai daugiau susiję su vidaus organais: širdimi, plaučiais bei kvėpavimo takais.
Pagrindinės limfmazgių grupės
- Plaučių limfmazgiai. Juos galima aptikti išilgai bronchų, jie reguliuoja limfos nutekėjimą iš pačių plaučių audinių.
- Paratrachealiniai ir tracheobronchiniai limfmazgiai. Paratrachealiniai limfmazgiai išsidėstę šalia kaklo ir palei trachėją, o tracheobronchiniai – sankirtoje, kur trachėja susijungia su bronchu. Abi grupės kaupiasi limfa iš širdies, plaučių, bronchų ir trachėjos, taip pat priima skystį iš kitų limfmazgių.
- Užpakaliniai tarpuplaučio limfmazgiai. Ši grupė yra arti krūtinės aortos bei glaudžiai susijusi su tracheobronchiniais limfmazgiais. Daugelis limfos iš užpakalinių tarpuplaučio limfmazgių nukeliauja į krūtinės limfinius latakus.
Kada vertėtų susirūpinti?
Pakitimai – limfmazgių didėjimas ar kiekio pokyčiai – gali būti susiję tiek su plaučių, tiek su kitų krūtinės organų ligomis. Tačiau dėl šių mazgų gilios vietos krūtinėje pažeidimus pastebėti nėra lengva, todėl dažnai diagnozei tenka naudoti papildomus tyrimus bei išsamų gydytojų įvertinimą.
