Krypas – tai dažniausiai virusinė vaikų kvėpavimo takų infekcija, dėl kurios patinsta gerklų sritis aplink balso stygas. Dėl šio patinimo oras sunkiau praeina pro siauresnius viršutinius kvėpavimo takus, todėl atsiranda būdingas „lojantis“ kosulys ir pasunkėjęs kvėpavimas. Medicinos praktikoje pastebima, kad krypas dažniau pasireiškia rudenį ir žiemą, o dažniausiai serga vaikai iki 5 metų.
Kas sukelia krypą
Pagal dabartines medicinos žinias, dažniausia krypo priežastis yra virusai, kurie neretai sukelia ir įprastą peršalimą. Tipiškai tai būna paragripo virusai, tačiau krypą taip pat gali sukelti ir kiti kvėpavimo takų virusai.
Rečiau krypą gali išprovokuoti kiti veiksniai, pavyzdžiui, alerginės reakcijos, įkvepiami dirgikliai (dūmai, cheminiai garai) arba bakterinė infekcija. Vis dėlto tokie atvejai laikomi gana reti ir dažniau vertinami tuomet, kai ligos eiga nėra būdinga įprastam virusiniam krypui.
Kaip atpažinti krypą
Dažniausiai ryškiausi simptomai pasireiškia mažesniems vaikams, ypač iki 3 metų, nes jų kvėpavimo takai anatomiškai siauresni. Tipinė eiga neretai prasideda kaip peršalimas, o vėliau prisideda krypui būdingi požymiai.
Dažniausi simptomai
- peršalimui būdingi požymiai (čiaudulys, sloga);
- karščiavimas;
- būdingas „lojantis“ kosulys;
- apsunkintas kvėpavimas, „sunki“ įkvėpimo fazė;
- užkimęs balsas.
Kada būtina skubi medicininė pagalba
Jei kyla įtarimas, kad krypas ima trukdyti vaikui normaliai kvėpuoti, reikalinga skubi gydytojo pagalba. Kreipkitės nedelsiant, jei pastebite bet kurį iš šių požymių:
- aukšto tono, švilpiantį ar cypiantį garsą kvėpuojant;
- ryškų rijimo sutrikimą ar seilėtekį, kai vaikui sunku nuryti;
- melsvą ar pilkšvą odos atspalvį apie nosį, burną ar ties nagais.
Jei simptomai užsitęsia ilgiau nei savaitę, kartojasi dažnai arba kartu pasireiškia labai aukštas karščiavimas, rekomenduojama vaiko būklę aptarti su gydytoju. Tokiais atvejais apžiūra svarbi tam, kad būtų atmestos bakterinės infekcijos ar kitos rimtesnės kvėpavimo takų ligos.
Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad daliai vaikų gali kartotis lengvesni krypo epizodai, kurie pasireiškia kartu su peršalimu. Tokiais atvejais išlieka būdingas lojantis kosulys, o karščiavimas gali ir neatsirasti.
Kaip nustatoma diagnozė
Dažniausiai krypas diagnozuojamas remiantis klinikiniu vaizdu ir apžiūra. Gydytojas įvertina kvėpavimą, paklauso kosulio pobūdžio, paklausia apie simptomų pradžią ir jų eigą.
Kai simptomai nėra tipiški arba užsitęsia, gydytojas gali rekomenduoti papildomą ištyrimą (pavyzdžiui, gerklės apžiūrą ar vaizdinį tyrimą), kad būtų atmestos kitos būklės, galinčios imituoti krypą.
Gydymas ir pagalba namuose
Daugeliu atvejų krypas būna lengvas ir praeina taikant namų priežiūrą. Sveikatos priežiūros specialistai dažnai gali įvertinti situaciją ir patarti, stebėdami vaiko būklę pagal simptomų dinamiką.
Kai kuriems vaikams naktį lengviau kvėpuoti esant vėsesniam, drėgnesniam orui, todėl gali padėti vėsaus rūko oro drėkintuvas. Taip pat svarbu užtikrinti ramybę ir pakankamą skysčių vartojimą, nes nerimas ir verkimas gali sustiprinti kvėpavimo pasunkėjimą.
Esant skausmui ar diskomfortui gerklėje, krūtinėje ar galvoje, kartais naudojami nereceptiniai vaistai nuo skausmo ir karščiavimo – tačiau vaikams tinkamą preparatą ir dozę reikėtų rinktis pagal amžių ir sveikatos būklę. Vaistai nuo kosulio vaikams turėtų būti vartojami tik pasitarus su sveikatos priežiūros specialistu.
Kada prireikia gydymo įstaigoje
Jeigu vaikas pradeda aiškiai dusti ar kvėpuoja sunkiai, gali būti reikalinga skubi apžiūra gydymo įstaigoje. Tokiais atvejais gydytojai gali skirti vaistų, mažinančių kvėpavimo takų tinimą (pavyzdžiui, steroidinių vaistų), kad oras lengviau patektų į plaučius. Kartais gydymas tęsiamas ir namuose, jei to reikia pagal būklę.
Retais, labai sunkiais atvejais gali būti taikomos priemonės, padedančios užtikrinti pakankamą deguonies patekimą. Jei nustatoma, kad krypo simptomus sukėlė bakterinė infekcija, tuomet gydymas papildomas antibiotikais. Esant skysčių trūkumui (dehidratacijai), gali būti reikalingas skysčių atstatymas gydymo įstaigoje.
Ko tikėtis ligos eigoje
Virusinės kilmės krypas paprastai praeina savaime per maždaug savaitę. Jei priežastis yra bakterinė infekcija, gali prireikti antibiotikų kurso, o gydymo trukmė paprastai priklauso nuo infekcijos sunkumo.
Sunkios komplikacijos pasitaiko nedažnai, tačiau jos pavojingos, kai atsiranda. Kadangi didžiausia rizika susijusi su kvėpavimo pasunkėjimu, svarbiausia laiku atpažinti grėsmingus simptomus ir nedelsti kreiptis pagalbos.
Kaip sumažinti riziką susirgti
Kadangi krypą dažniausiai sukelia tie patys virusai, kurie plinta ir peršalimo ar gripo metu, prevencija iš esmės panaši. Moksliniai duomenys rodo, kad svarbiausi kasdieniai įpročiai padeda sumažinti kvėpavimo takų infekcijų plitimą.
- dažnas ir kruopštus rankų plovimas;
- įprotis neliesti burnos ir veido nešvariomis rankomis;
- vengimas artimo kontakto su sergančiais asmenimis.
Kai kurie sunkesni krypo atvejai siejami su infekcijomis, kurių galima išvengti skiepais (pavyzdžiui, tymais). Todėl vaikų skiepijimas pagal rekomenduojamą kalendorių laikomas svarbia priemone, mažinančia sunkių infekcinių ligų riziką.
