Jei svarstote, ar jūsų valgymas nėra tapęs probleminis, verta prisiminti: papildoma ledų porcija po sunkios dienos dar nereiškia sutrikimo. Tačiau jeigu nuolat pasitaiko epizodų, kai suvalgote labai daug maisto, o po to kyla gėda, kaltė, apgailestavimas ar liūdesys, tai gali būti ženklas, kad susiduriate su persivalgymo sutrikimu.
Persivalgymas ir persivalgymo sutrikimas
Kasdienėje kalboje „persivalgymu“ dažnai vadinamas bet koks valgymas „per daug“. Vis dėlto medicinos praktikoje persivalgymo sutrikimas yra atskira, diagnozuojama būklė. Jam būdinga tai, kad žmogus pakartotinai suvalgo didelį kiekį maisto per palyginti trumpą laiką ir tuo pat metu jaučia, jog praranda kontrolę – tarsi nebegali sustoti.
Po tokio epizodo dažni emociniai išgyvenimai: gėda, kaltė, nusivylimas savimi. Pagal dabartines medicinos žinias, tikslios šio sutrikimo priežastys nėra vienareikšmės. Moksliniai duomenys rodo, kad įtakos gali turėti paveldimumas, šeimos istorija, taip pat dažnesni emocinės sveikatos sunkumai, pavyzdžiui, nerimas ar depresiniai simptomai.
Kas skiria sutrikimą nuo pavienio persivalgymo?
Net jei kartais suvalgote daugiau nei planavote (per šventes, po įtampos kupinos dienos ar viešint pas artimuosius), tai dar nereiškia sutrikimo. Dažniausiai skirtumas slypi ne vien maisto kiekyje, o bendrame paveiksle: kaip dažnai tai kartojasi, ar jaučiate kontrolės praradimą, ir kokie jausmai lydi valgymą bei laiką po jo.
Jei persivalgymas pasitaiko retai ir nekelia ryškaus psichologinio diskomforto, tikėtina, kad tai nėra persivalgymo sutrikimas. Kita vertus, jei valgymo epizodai kartojasi, sukelia stiprią gėdą, verčia slėpti savo įpročius ar valgyti paslapčia, verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Emocinis valgymas: susiję, bet ne tas pats
Kai kurie žmonės valgo reaguodami į emocijas – stresą, pyktį, liūdesį ar nuobodulį. Emocinis valgymas gali būti susijęs su persivalgymo sutrikimu, tačiau ne visi, turintys šį sutrikimą, persivalgo būtent dėl emocinių „trigerių“. Lygiai taip pat ne kiekvienas emocinis valgymas reiškia sutrikimą.
Kaip įsivertinti, ar gali būti problema?
Jeigu įtariate, kad persivalgymas darosi nekontroliuojamas, naudinga sau atsakyti į kelis klausimus. Teigiami atsakymai nebūtinai reiškia diagnozę, tačiau gali būti signalas, kad verta kreiptis į specialistą įvertinimui.
- Ar daugiau nei kartą per savaitę pasitaiko epizodų, kai per trumpą laiką suvalgote labai daug ir jaučiate, kad nebekontroliuojate valgymo?
- Ar valgydami jaučiate, jog negalite sustoti, net jei norėtumėte?
- Ar po persivalgymo dažnai užplūsta gėda, kaltė arba apgailestavimas?
- Ar neretai valgote net tuomet, kai fiziškai nesate alkani?
- Ar dažnai valgote vieni vien dėl to, kad gėdijatės suvalgomo kiekio?
Jei keli teiginiai jums tinka, tai gali būti „raudonos vėliavėlės“. Tokiu atveju racionalu kreiptis profesionalios pagalbos – įvertinimas padeda aiškiau suprasti situaciją ir pasirinkti tinkamiausią pagalbos kelią.
Galimos pasekmės
Negydomas persivalgymo sutrikimas gali paveikti tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą. Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad daliai žmonių didėja ilgalaikių sveikatos problemų rizika, ypač jei kūno svoris didėja iki antsvorio ar nutukimo.
Galimos su fizine sveikata susijusios komplikacijos:
- astma,
- 2 tipo cukrinis diabetas,
- širdies ligos,
- padidėjęs cholesterolio kiekis,
- padidėjęs kraujospūdis.
Emocinėje srityje dažniau pasitaiko nerimo ar depresinių simptomų, taip pat sumažėjęs savęs vertinimas. Šie sunkumai gali reikšmingai pabloginti kasdienę savijautą, santykius ir bendrą gyvenimo kokybę.
Gydymo kryptys ir pagalbos formos
Pagal dabartines medicinos žinias, veiksmingiausia pagalba dažniausiai remiasi psichologiniu gydymu, derinamu su medicinine ir mitybos priežiūra. Konsultacijos gali vykti individualiai arba grupėje. Kai kuriems žmonėms pakanka ambulatorinės pagalbos, o kai kada, esant sunkesnei būklei, gali būti rekomenduojamas intensyvesnis gydymas specializuotoje įstaigoje.
Gydymo planas visada parenkamas individualiai – atsižvelgiant į persivalgymo epizodų dažnį, jų poveikį emocinei sveikatai bei kitas gretutines problemas. Medicinos praktikoje dažnai taikomos psichoterapijos kryptys, padedančios:
- atpažinti mintis ir situacijas, skatinančias persivalgymą,
- stiprinti savireguliacijos įgūdžius ir mažinti „prarastos kontrolės“ jausmą,
- kurti stabilesnį, reguliariais valgymo intervalais paremtą mitybos ritmą,
- spręsti emocinius sunkumus, susijusius su santykiu su maistu ir kūnu.
Gydant persivalgymo sutrikimą dažnai pirmiausia siekiama suprasti ir keisti elgesio, emocijų bei minčių ryšį su maistu. Taip pat svarbu rinktis specialistus, turinčius patirties dirbant su valgymo sutrikimais.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Persivalgymo sutrikimas nėra „silpnos valios“ ar savitvardos trūkumo klausimas. Tai rimta sveikatos būklė, kuriai dažnai reikalingas kryptingas gydymas. Kuo anksčiau kreipiamasi, tuo greičiau galima pradėti sveikimo procesą.
Jeigu jaučiate, kad persivalgymas kartojasi, stiprėja, ima trukdyti kasdieniam gyvenimui arba dažnai lydimas kontrolės praradimo, neatidėliokite – pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.
