Respiratorinis nepakankamumas – tai būklė, kai organizmo audiniai negauna pakankamai deguonies arba kraujyje kaupiasi pernelyg daug anglies dioksido. Tokiu atveju mūsų kūno ląstelės tampa neaprūpintos deguonimi, atsiranda per daug anglies dioksido, ir visa deguonies-anglies dioksido apytaka išsibalansuoja. Dažnai šią būklę vadina ir ūminiu hipokseminiu respiratoriniu nepakankamumu.
Kaip vyksta kvėpavimas
Norint suprasti, kas yra respiratorinis nepakankamumas, verta žinoti, kaip veikia mūsų kvėpavimo sistema. Kiekvienas įkvėpimas į plaučius atneša deguonį, kuris keliauja į alveoles – smulkius oro „maišelius“, supančius plaučius. Čia deguonis pereina į kraują ir iškeliauja į visus organus bei audinius, kad užtikrintų jų veiklą. Iškvepiant, organizmas atsikrato perteklinio anglies dioksido, kuris susidaro kaip medžiagų apykaitos atliekos.
Jei bet kurioje šios sistemos grandyje kyla trukdžių – ar tai būtų nepakankama deguonies apykaita, ar per daug anglies dioksido – audiniai nebegauna to, ko reikia išgyvenimui.
Pagrindiniai respiratorinio nepakankamumo tipai
Respiratorinis nepakankamumas gali išsivystyti staigiai (ūminė forma) arba laikui bėgant (lėtinė forma). Dažniausiai išskiriamos dvi pagrindinės šios būklės rūšys:
- Hipoksemija. Tai būklė, kai kraujyje tampa per mažai deguonies. Dažniausiai hipoksemiją sukelia įvairios širdies ar plaučių ligos.
- Hiperkapnija. Kai kraujyje padidėja anglies dioksido kiekis ir kūnas negali jo pašalinti. Tai atsitinka, kai nukenčia ne tik plaučių, bet ir raumenų arba nervų veikla, atsakinga už kvėpavimą.
Taip pat pasitaiko operacinio laikotarpio respiratorinio nepakankamumo, kuris išsivysto po anestezijos, ir šoko sukelto respiratorinio nepakankamumo, kai organizmą paveikia staigus kraujospūdžio kritimas ar skysčių kaupimasis plaučiuose.
Simptomai
Respiratorinio nepakankamumo požymiai priklauso nuo priežasties ir būklės sunkumo. Įprasti simptomai gali būti tokie:
- Sunkumas kvėpuojant arba jausmas, kad trūksta oro.
- Dažnesnis nei įprastai kvėpavimas.
- Didelis nuovargis, išsekimas.
- Greitas ar nereguliarus širdies plakimas.
- Kraujo ar kruvinų skreplių atkosėjimas.
- Padidėjęs prakaitavimas.
- Neramumas, susierzinimas.
- Pabąlusi arba pamėlusi oda, lūpos, nagai.
- Galvos skausmai.
- Lyg pakitęs regėjimas.
- Sumišimas, dezorientacija, elgesio pokyčiai.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Respiratorinis nepakankamumas išsivysto tada, kai organizmas nesugeba tinkamai įsisavinti deguonies arba pašalinti anglies dioksido. Tai gali nutikti dėl:
- Per mažo oro ar kraujo srauto į plaučius.
- Plaučių užsikimšimo, randėjimo ar skysčių sankaupų.
- Gilių kvėpavimo sutrikimų – dėl plaučių, kvėpavimo raumenų ar nervų sistemos ligų bei krūtinės traumų.
- Kraujotakos per širdį sutrikimų.
Yra keletas veiksnių, didinančių riziką patirti respiratorinį nepakankamumą:
- Plaučių ligos, tokios kaip ūminis respiracinio distreso sindromas, LOPL, plaučių uždegimas, astma, cistinė fibrozė, plaučių fibrozė ir tromboembolija.
- Širdies ar kraujagyslių ligos, pavyzdžiui, infarktas, įgimtos širdies ydos, širdies nepakankamumas.
- Raumenų ar nervų sistemos sutrikimai, įskaitant išsėtinę sklerozę, sunkią skoliozę ar Guillain-Barré sindromą.
- Traumos galvai, nugaros smegenims, krūtinės ląstai ar insultai.
- Rūkymas ir kontaktas su dirginančiomis medžiagomis (cheminės garai, dulkės, oro tarša, asbestas).
- Chirurginės intervencijos, kurioms reikalinga sedacija ar anestezija.
- Narkotikų ar didelis alkoholio vartojimas.
- Amžius – didesnė rizika būdinga naujagimiams (ypač neišnešiotiems) ir vyresniems nei 65 metų žmonėms.
Kaip nustatoma diagnozė
Pirmiausia gydytojas įvertina deguonies ir anglies dioksido kiekį Jūsų kraujyje. Gali būti matuojamas kraujospūdis, naudojamas pulso oksimetras deguonies lygiui nustatyti, klausoma plaučių ir širdies veiklos, atliekama išsami apžiūra. Jei kyla įtarimų, skiriami papildomi tyrimai.
Tyrimai, padedantys nustatyti respiratorinį nepakankamumą
- Pulso oksimetrija. Nedidelis sensorius užmaunamas ant piršto ir fiksuoja deguonies kiekį kraujyje.
- Arterinio kraujo dujų tyrimas. Imamas mažas kraujo mėginys iš riešo, rankos ar kirkšnies, analizuoja deguonies ir anglies dioksido koncentraciją.
- Plaučių funkcijos tyrimai. Speciali aparatūra matuoja, kaip gerai veikia Jūsų plaučiai.
- Vaizdiniai tyrimai. Rentgenograma ar kompiuterinė tomografija leidžia apžiūrėti plaučius ir širdį, padeda rasti galimas priežastis, tačiau pati respiratorinio nepakankamumo nenustato.
- Elektrokardiograma (EKG). Jei manoma, kad priežastis gali būti širdies liga, atliekamas širdies elektrinio aktyvumo tyrimas.
Gydymas ir pagalba
Kaip gydyti respiratorinį nepakankamumą priklauso nuo to, kokia yra pagrindinė priežastis ir būklės sunkumas. Dažniausiai taikomos šios priemonės:
- Dirbtinė plaučių ventiliacija. Naudojamas specialus aparatas su vamzdeliu, kad palaikytų kvėpavimą, kol pats žmogus negali to padaryti.
- Extrakorporalinis membranos oksigenavimas (EMO). Tai „aplinkkelio“ aparatas, kuris papildomai prisotina kraują deguonimi ir pašalina anglies dioksidą.
- Deguonies terapija. Per kaukę ar specialų vamzdelį tiekiamas papildomas deguonis – gali būti taikomas tiek ligoninėje, tiek namuose.
- Skysčių terapija. Infuzijomis (IV būdu) papildomi skysčiai užtikrina geresnį kraujotakos ir deguonies pasiskirstymą audiniuose.
- Pagrindinės ligos gydymas. Pagal individualią situaciją gali būti paskiriami papildomi vaistai ar procedūros.
Kai respiratorinis nepakankamumas ūminis, pagalba privalo būti suteikiama kuo skubiau. Lėtinė forma gali būti valdoma namuose atidžiai stebint ir gydant pagrindinę ligą.
Ar galima išvengti respiratorinio nepakankamumo?
Ne visada ši būklė yra išvengiama – dažnai ją lemia netikėti ūminiai atvejai. Tačiau galima sumažinti riziką chroniniam respiratoriniam nepakankamumui, todėl svarbu tinkamai gydyti ir valdyti širdies, plaučių bei neurologinius sutrikimus.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Respiratorinis nepakankamumas yra rimta būklė, reikalaujanti skubaus gydymo. Nemažai žmonių pasveiksta, jei pagalba suteikiama laiku ir nustatoma tikroji liga. Tačiau, jei gydymas nepradedamas greitai, gyvybei gali kilti pavojus – ypač ūminių atvejų metu ligoninėje. Lėtinis respiratorinis nepakankamumas dažniausiai siejamas su ilgalaikėmis, progresuojančiomis ligomis.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei sergate lėtinėmis plaučių ar kitomis ligomis, kurios kelia riziką respiratoriniam nepakankamumui, svarbu aptarti simptomus su gydytoju. Jis gali patarti, kaip atpažinti pirmuosius respitorinio nepakankamumo požymius ir kaip tinkamai pasirūpinti savo sveikata.
Atsiradus ryškiems respiratorinio nepakankamumo simptomams, būtina kuo greičiau kreiptis į skubios pagalbos skyrių ar medikus – tokia būklė gali būti pavojinga gyvybei.
Kokius klausimus verta užduoti gydytojui?
- Kokie yra galimi gydymo būdai mano atveju?
- Kokia tiksliai yra šios būklės priežastis?
- Kaip teisingai vartoti skiriamus vaistus?
- Kaip naudotis skirta įranga ar prietaisais?
- Kada turėčiau jausti pagerėjimą?
- Kaip dažnai reikia atlikti kontrolinius apsilankymus?
