Gutinė psoriazė – tai odos liga, kuri dažnai prasideda staiga ir dažniausiai išsivysto po tam tikrų infekcijų, pavyzdžiui, gerklės uždegimo. Nors ji dažniausiai diagnozuojama jaunimui, pasitaiko ir suaugusiems. Būdingiausias šios būklės požymis – mažos, raudonos ir pleiskanojančios dėmės ant odos.
Kas rizikuoja susirgti?
Didžioji dalis gutinės psoriazės atvejų užfiksuojama vaikams ir paaugliams, rečiau – jauniems iki 30 metų žmonėms. Gutinė psoriazė sudaro apie 2% visų psoriazės atvejų. Nors ji nėra dažna, rizika susirgti padidėja, jei šeimoje jau būta psoriazės atvejų.
Gutinė ir lėtinė psoriazė: kuo jos skiriasi?
Šios dvi būklės susijusios, tačiau nėra tapatinamos – dauguma gutine psoriaze susirgusių žmonių visiškai pasveiksta. Vis dėlto apie trečdaliui pacientų laikui bėgant išsivysto lėtinė plokštelinė psoriazė, kai atskiros dėmės susilieja į didesnius, pleiskanotus plotus, vadinamus plokštelėmis.
Psoriazė yra uždegiminė liga, susijusi su neįprasta imuninės sistemos reakcija, kai dėl nežinomų priežasčių organizmas sukelia odos uždegimą ir pleiskanojimą.
Simptomai
Pirmieji gutinės psoriazės požymiai dažniausiai pasireiškia kaip apvalios arba lašo formos rausvos ar raudonos dėmelės, kurių dydis svyruoja nuo 2 iki 10 milimetrų. Šios dėmės dažniausiai atsiranda ant liemens, kojų ir rankų, bet gali pasirodyti bet kurioje kūno vietoje. Ant dėmių gali susidaryti sausos odos pleiskanos, kurios lengvai nusilupa.
- Dauguma žmonių jaučia šių išbėrimų niežėjimą ir odos sudirginimą.
- Oda aplink dėmes išlieka sveika, o pačios dėmės aiškiai atskirtos.
Ar ši būklė turi stadijų?
Skirtingai nei kai kurios kitos odos ligos, gutinė psoriazė neišsivysto per kelias stadijas. Ji atsiranda netikėtai, dažniausiai netrukus po bakterinės infekcijos, ir dažniausiai per tam tikrą laiką savaime praeina. Tik dalyje atvejų gali peraugti į lėtinę psoriazės formą su nuolatinėmis plokštelėmis.
Gutinės psoriazės priežastys
- Paveldimumas. Šeimos narių, ypač tėvų, sergančių lėtine psoriaze, istorija lemia didesnę riziką susirgti tiek lėtine, tiek gutine psoriaze.
- Bakterinės infekcijos. Dažniausi kaltininkai – A streptokokai, kurie sukelia gerklės uždegimą. Po tokių infekcijų dažnai susergama gutine psoriaze.
Be to, rizika didėja tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl autoimuninių ligų, ŽIV arba chemoterapijos.
Ar galima užsikrėsti gutine psoriaze?
Nors liga dažnai pasireiškia po užkrečiamos bakterinės infekcijos, pati gutinė psoriazė nėra užkrečiama – ja kitas žmogus neužsikrečia.
Kaip nustatoma diagnozė?
Gydytojas dažniausiai iš karto atpažįsta gutinę psoriazę apžiūrėjęs išbėrimus. Jei kiltų abejonių ar norint patikslinti būklę, gali būti paskirti papildomi tyrimai:
- Odos biopsija – odoje paimamas mėginys ir ištiriamas laboratorijoje.
- Gerklės tepinėlis – tyrimas, ieškantis A grupės streptokokų bakterijų, dažnų ligos sukėlėjų.
- Kraujo tyrimai – padeda nustatyti ar neseniai buvo infekcija, ieškoma imuninės sistemos pokyčių.
Gydymo galimybės
Kaip gydyti gutinę psoriazę priklauso nuo bėrimo intensyvumo. Lengvesnėmis formomis dažniausiai skiriama:
- Priešuždegiminiai ir niežėjimą mažinantys kremai, dažniausiai su kortikosteroidais.
- Odos priežiūros priemonės su akmens anglimi.
- Vitamino D pagrindu pagaminti vaistai išoriniam naudojimui arba vitamino A preparatai, vartojami tablečių forma.
- Šampūnai, skirti pleiskanojančios galvos odos gydymui.
Jei liga sunkesnė, gali būti skiriama:
- Imuninę sistemą slopinantys vaistai – padeda sumažinti uždegimą ir imuninį atsaką.
- Biologiniai vaistai – nukreipti į konkrečius imuninės sistemos komponentus, kurie sukelia simptomus.
- Šviesos terapija – ultravioletinių spindulių ar lazerio procedūros, kurios ypač naudingos, jei liga pereina į plokštelinę psoriazę.
Ar galima išvengti gutinės psoriazės?
Numatyti, kieno organizmas sureaguos išsivystant gutinei psoriazei, beveik neįmanoma. Tai reiškia, kad šios ligos efektyviai išvengti nepavyks. Vis dėlto žmonėms, kuriems jau yra pasireiškę psoriazės epizodai, dažnai pasikartojančius naujus atvejus gali išprovokuoti:
- Bakterinės ir virusinės infekcijos, ypač gerklės uždegimas.
- Cheminiai ar mechaniniai odos pažeidimai: nudegimai, įbrėžimai, vabzdžių įkandimai.
- Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, ličio preparatai ar vaistai nuo maliarijos ir širdies ritmo sutrikimų.
- Per didelis alkoholio vartojimas.
- Stresas.
Perspektyvos ir gyvenimas su liga
Didžioji dauguma užsikrėtusiųjų, ypač vaikai, gutinės psoriazės simptomus įveikia savaime – bėrimas išnyksta per kelias savaites be liekamųjų reiškinių. Kai kurie žmonės gali patirti pasikartojančius ligos atvejus, tačiau net ir tada būklė dažniausiai nėra lėtinė ir ilgainiui praeina be didesnių pasekmių.
Tuo tarpu jei gutinė psoriazė pereina į lėtinę plokštelinę formą, simptomai gali kartotis visą gyvenimą. Nors išgydyti visiškai nepavyks, daugelis gydymo būdų leidžia sumažinti uždegimą ir kontroliuoti ligos paaštrėjimus.
Ar ši liga – ilgalaikė?
Gutinė psoriazė priskiriama ūmioms ligoms – ji dažniausiai praeina savaime per kelias savaites. Tačiau maždaug trečdaliui žmonių vėliau išsivysto lėtinė plokštelinė psoriazė, kuri jau tampa viso gyvenimo palydove.
Kaip skiriasi gutinė ir plokštelinė psoriazė?
- Amžius: Gutinė psoriazė dažniausia vaikams ir jauniems žmonėms iki 30 metų, o lėtinė plokštelinė gali pasireikšti bet kokiame amžiuje, dažniausiai dviem bangomis – 20-30 ir 50-60 metų.
- Priežastys: Gutinę psoriazę dažniausiai išprovokuoja bakterinės infekcijos, plokštelinės – kitų veiksnių įvairovė, kurių kiekvienam žmogui gali būti skirtinga.
- Išvaizda: Mažos, rausvos ar raudonos dėmelės, nesusiliejančios, o plokštelinės psoriazės atveju – stambios, susiliejančios pleiskanojančios plokštelės.
- Lokalizacija: Gutinės psoriazės dėmės dažniausiai matomos ant liemens, rankų ir kojų, o plokštelinės – ant alkūnių, kelių, galvos odos, nugaros apačios.
- Trukmė: Gutinė psoriazė paprastai trunka kelias savaites, o apie trečdaliui pacientų pereina į lėtinę plokštelinę formą, kuri trunka visą gyvenimą ir periodiškai pasikartoja.
Kiti svarbūs aspektai
- Ar gali sukelti sąnarių skausmą? Gutinė psoriazė sąnarių skausmo nesukelia – ši komplikacija gali išsivystyti tik tuomet, jei liga tampa lėtine plokšteline psoriaze ir išsivysto psoriazinis artritas.
- Alkoholis ir ligos eiga: Per didelis alkoholio vartojimas siejamas su dažnesniais psoriazės paūmėjimais. Sumažinus alkoholio vartojimą galima padėti sumažinti ligos pasikartojimų riziką.
- Kada kreiptis į gydytoją? Jeigu odos bėrimas didėja, pleiskanoja ar niežti, būtina pasikonsultuoti su specialistu – ypač svarbu nesigydyti savarankiškai be gydytojo nurodymų.
