Anemija, susijusi su lėtinėmis ligomis, yra būklė, kai žmogaus organizme sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių. Tai dažniausiai nutinka dėl ilgai trunkančio uždegimo, susijusio su automimininėmis ligomis ar kitomis lėtinėmis sveikatos problemomis, kurios tęsiasi mėnesiais ar net metais. Tokios būklės paveikia organizmo gebėjimą panaudoti geležį raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, todėl susiformuoja anemija. Didžioji dalis sergančiųjų patiria tik nežymią ligos formą, o siekiant palengvinti simptomus pirmiausia gydoma pagrindinė liga.
Kam pasireiškia ši anemija?
Ši anemijos rūšis gali paveikti kiekvieną, kam diagnozuota lėtinė liga. Vis dėlto vyresni nei 65 metų asmenys itin dažnai susiduria su šia problema. Tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonėms ši anemijos forma nėra reta. Lėtinės ligos, galinčios sukelti šią būklę, yra vėžys, inkstų nepakankamumas, širdies nepakankamumas, taip pat įvairios autoimuninės ligos.
Lėtinių ligų sukeliančių anemiją pavyzdžiai
- Onkologinės ligos
- Lėtinis inkstų funkcijos sutrikimas
- Širdies silpnumas
- Autoimuninės ligos, kurios pažeidžia organizmo apsaugos sistemą
- Kitos būklės, sukeliančios ilgalaikį uždegimą
Autoimuninės ligos, galinčios išprovokuoti anemiją
- Reumatoidinis artritas – ilgalaikis sąnarių uždegimas
- Lupusas – kai imuninė sistema pažeidžia įvairius audinius
- Vaskulitas – kraujagyslių uždegimas
- Sarkoidozė – dažnai plaučius ir limfmazgius pažeidžianti liga
- Uždegiminės žarnyno ligos, pavyzdžiui, Krono liga ir opinis kolitas
- Dirgliosios žarnos sindromas
- Įvairios infekcijos
Be to, didesnę riziką susirgti šia anemijos forma turi žmonės, kurie serga ilgai trunkančiomis infekcijomis ir asmenys, turintys antsvorio.
Kiek dažnai ši anemija nustatoma?
Pagal dažnumą, ši anemijos rūšis nusileidžia tik geležies stokos anemijai, todėl yra itin dažna.
Anemijos simptomai
Lėtinės ligos sukeltos anemijos požymiai dažniausiai primena geležies stokos anemiją. Ne visi sergantieji iš karto pajunta simptomus – kartais jie pasireiškia tik fizinio krūvio metu, bet kai kuriems žmonėms simptomai jaučiami ir ramybės būsenoje. Dažniausi požymiai:
- Bendras silpnumas ar nuovargis, trukdantis įprastai veiklai
- Dusulys
- Pablogėjusi odos spalva – ji gali tapti išblyškusi
- Netikėtas prakaitavimas
- Galvos svaigimas ar alpimas
- Galvos skausmai
Kaip uždegimas keičia raudonųjų kraujo kūnelių gamybą?
Lėtinė liga, kuri sukelia uždegimą, daro įtaką tam, kaip organizmas regeneruoja ir išlaiko raudonuosius kraujo kūnelius, kurie yra svarbūs deguonies pernešimui po visą kūną. Paprastai kaulų čiulpai nuolat gamina naujus kraujo kūnelius, o jų gyvenimo trukmė siekia apie 120 dienų. Sergant lėtinėmis ligomis, raudonieji kraujo kūneliai gali sunykti greičiau, o naujų gamyba sulėtėja arba susidaro mažesniu kiekiu. Tai susiję su tuo, kad kai kurios už apsaugą atsakingos ląstelės organizme sulaiko geležį, todėl jos trūksta naujiems raudoniesiems kraujo kūneliams gaminti.
Šios anemijos metu pakinta geležies apykaita, organizmas ją kaupia, tačiau negali tinkamai panaudoti naujiems kraujo kūneliams kurti. Todėl, nors geležies atsargų gali netrūkti, jos nepakanka organizmo poreikiams.
Kodėl trūksta geležies?
Sergant lėtinių ligų sukelta anemija, geležis organizme sulaikoma ląstelėse ir neperduodama kraujui. Dėl to susidaro situacija, kai naujų raudonųjų kraujo kūnelių gamybai trūksta geležies, nors jos iš tikrųjų organizme užtenka.
Kaip nustatoma lėtinių ligų anemija?
Atsiradus įtarimams dėl šios anemijos, pirmiausia atliekami kraujo tyrimai. Gydytojai svarsto įvairius laboratorinius rodiklius, kurie padeda nustatyti ar sergate šia specifine anemija.
Tyrimų rodikliai
- Hemoglobino kiekis – pigmentas, kuris suteikia kraujui spalvą. Normos ribos paprastai yra 12–17,4 g/dl. Jei šis rodiklis žemas, gali būti tiriamas eritropoetino kiekis – tai hormonas, papildomai skatinantis kaulų čiulpų darbą.
- Geležies kiekis serume – jis matuojamas skysčio dalyje kraujo. Įprasta riba – 60–170 mikrogramų/dl.
- Retikulocitų kiekis – rodiklis, parodantis kiek nesubrendusių raudonųjų kraujo kūnelių gaminama. Mažesnis kiekis signalizuoja apie sumažėjusią kaulų čiulpų veiklą.
- Geležies surišimo pajėgumas – padeda nustatyti ar geležies koncentracija kraujyje nėra per didelė ar per maža. Suaugusiųjų normos – 250–450 mikrogramų/dl.
- Feritino kiekis – baltymas, saugantis geležį. Jo kiekis atspindi, kiek geležies yra sukaupta kūne. Normos svyruoja nuo 20 iki 200/500 ng/ml.
Kiti diagnostiniai metodai
Papildomai gali būti imamas kaulų čiulpų mėginys, kad įvertinti geležies atsargas bei jos kiekį serume. Didelės geležies atsargos ir mažas jos kiekis kraujyje gali būti šios anemijos požymis.
Anemijos gydymas ir valdymas
Svarbiausias gydymo principas – pašalinti arba kontroliuoti pagrindinę ligą, kuri ir sukėlė anemiją. Dažnai pagerėjus pagrindinės ligos eigai dingsta ir anemijos simptomai. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, sergant onkologinėmis ar inkstų ligomis, gali prireikti papildomų gydymo metodų.
- Kraujotransfuzijos – skiriamos, jei anemija stipri. Tai laikinas būdas pagerinti savijautą, kurį gali riboti geležies perteklius ar infekcijų pavojus.
- Sintetiniai eritropoetino preparatai – stimuliuoja raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.
- Geležies preparatai dažnai derinami su eritropoetinu, jei nustatomas jų trūkumas.
Patarimai, kaip mažinti riziką
Lėtinės ligos pasekmėms išvengti ne visada įmanoma, tačiau stiprinti bendrą organizmo sveikatą galima ir būtina – ypač sureguliuojant mitybą. Į kasdienę racioną verta įtraukti:
- Liesos mėsos šaltinius, kaip vištiena ar kalakutiena, taip pat ankštines daržoves
- Žalias lapines daržoves, pavyzdžiui, špinatus ar lapinį kopūstą
- Geležimi praturtintą duoną ir dribsnius
- Vitaminus B12, folio rūgštį ir geležį
Ligos eiga ir perspektyvos
Dažniausiai, tinkamai gydant pagrindinę ligą, pavyksta ir suvaldyti anemijos eigą ir pasiekti gerų rezultatų. Svarbiausia nuosekliai bendradarbiauti su specialistais ir stebėti organizmo būklę, nes taip galima pagerinti gyvenimo kokybę net sergant lėtinėmis ligomis.
