Leukopenija – tai būklė, kai organizmui ima trūkti baltųjų kraujo kūnelių, atsakingų už apsaugą nuo infekcijų. Kiekvieną dieną mūsų kūne pagaminama apie 100 milijardų leukocitų – jie yra svarbūs kovojant su virusais, bakterijomis ir kitais ligų sukėlėjais. Jei baltųjų kraujo kūnelių sumažėja, žmogus tampa imlesnis įvairiems susirgimams.
Kas yra leukopenija?
Leukopenija laikoma sumažėjusiu baltųjų kraujo kūnelių kiekiu kraujyje. Dažniausiai trūksta būtent neutrofilų – tai baltųjų kraujo kūnelių tipas, kuris pirmasis reaguoja į infekciją. Kai organizme jų per mažai, gali sumažėti atsparumas ligoms ir padidėti infekcijų rizika.
Paprastai laikoma, kad jei baltųjų kraujo kūnelių kiekis yra mažesnis nei 4000 ląstelių viename mikrolitre kraujo, tuomet nustatoma leukopenija. Normalus kiekis skiriasi pagal lytį ir amžių: vaikų ir vyrų – 5000–10 000, moterų – 4500–11 000 ląstelių mikrolitre.
Ryšys su kitomis ligomis
Leukopenija nėra vėžio rūšis, tačiau su onkologinėmis ligomis ją dažnai sieja gydymo būdai. Chemoterapija ir radioterapija gali paveikti kraujo ląstelių gamybą organizme, todėl būtent gydantis nuo vėžio dažnai išsivysto leukopenija.
Leukopenija ir kraujo vėžys nėra tas pats. Visgi kraujo vėžys, pavyzdžiui, leukemija, gali sukelti leukocitų sumažėjimą, nes sutrinka normali kraujo kūnelių gamyba, išauga nenormalių ląstelių kiekis.
Kas dažniausiai susiduria su leukopenija?
Baltųjų kraujo kūnelių kiekis kraujyje nuolat kinta. Kartais sumažėjimas yra laikinas, tačiau jei kiekis ilgą laiką nepadidėja, gali būti diagnozuojama leukopenija. Dažniausiai šią būklę patiria žmonės, sergantys tam tikromis ligomis arba gaunantys vėžio gydymą.
Leukopenijos priežastys
Dažniausios leukopenijos atsiradimo priežastys yra įvairios sveikatos būklės ar vartojami vaistai. Kartais tam įtakos turi ir netinkama mityba ar specifinių maistinių medžiagų trūkumas. Pagrindiniai rizikos veiksniai:
- Kraujo gaminimo sutrikimai kaulų čiulpuose – pavyzdžiui, dauginė mieloma, aplastinė anemija ir kiti kaulų čiulpų veiklos sutrikimai.
- Autoimuniniai susirgimai, kai imuninė sistema pradeda pulti nuosavus audinius – dažni pavyzdžiai yra vilkligė ar reumatoidinis artritas.
- Infekcijos – tokios kaip žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcija.
Leukopenijos simptomai
Paprastai pati leukopenija simptomų nesukelia. Tačiau dėl sumažėjusio atsparumo infekcijoms pasireiškia įvairūs požymiai, kai organizmas suserga. Dažniausi simptomai:
- Karščiavimas ir šaltkrėtis
- Paburkimas ir paraudimas
- Žaizdelės, opelės burnos gleivinėje
- Balti arba raudoni apnašai burnoje
- Skausmingas arba paraudęs gerklės gleivinės
- Smarkus kosulys, dusulys
- Skausmingas šlapinimasis, nemalonus šlapimo kvapas
- Viduriavimas
- Žaizdos ar įpjovimai, iš kurių teka pūliai
- Nepaprastas makšties išskyrų kiekis ar niežėjimas
Kaip nustatoma leukopenija?
Norint nustatyti leukopeniją, atliekamas bendras kraujo tyrimas (BKT). Jei gydytojas įtaria infekciją ar kitą priežastį, gali prireikti papildomų tyrimų:
- Šlapimo tyrimas – padeda išsiaiškinti galimą infekcijų priežastį
- Krūtinės ląstos rentgenograma – gali būti skiriama, įtariant plaučių uždegimą
Leukopenijos gydymas
Leukopenijai gydyti svarbiausia pašalinti pagrindinę priežastį. Jei būklė išsivysto dėl infekcijos, taikomas antibiotikų ar antivirusinių vaistų gydymas. Taip pat gali būti taikomi šie metodai:
- Augimo faktoriai – vaistai, skatinantys kaulų čiulpus gaminti daugiau kraujo ląstelių ir taip padedantys atstatyti normalų baltųjų kraujo kūnelių kiekį
- Gydymo atidėjimas – jei leukopenija išprovokuota chemoterapijos, gali būti rekomenduojama ją trumpam nutraukti, kol kraujo ląstelių kiekis atsistatys
Kaip sumažinti leukopenijos riziką?
Nors ne visada galima išvengti leukopenijos, rūpinimasis sveikata ir infekcijų prevencija gali padėti sumažinti riziką. Šios priemonės padeda apsaugoti save:
- Dažnai plaukite rankas su muilu ir vandeniu arba naudokite dezinfekcinį skystį
- Reguliariai skiepykitės – įskaitant gripo ir COVID-19 vakcinas
- Venkite didelių susibūrimų ir artimo kontakto su sergančiaisiais
- Venkite sužalojimų – jei atsiranda žaizdelių ar įbrėžimų, nusiplaukite ir kuo greičiau gydykite pažeistą vietą
- Saugokite maistą – vaisius ir daržoves gerai nuplaukite, mėsą ruošite atskirai nuo kitų produktų, laikykitės higienos virtuvėje, maistą gerai išvirkite
- Nenaudokite bendrų įrankių, puodelių, maisto ar gėrimų kartu su kitais
- Bendri rankšluosčiai, skutimosi peiliai ar dantų šepetėliai taip pat turėtų būti individualūs
- Dirbdami sode ar kieme, mūvėkite pirštines
- Jei tenka tvarkyti naminių gyvūnų ekskrementus ar keisti kūdikių sauskelnes, būtinai užsimaukite pirštines ir po to kruopščiai nusiplaukite rankas
- Venkite plaukioti ežeruose, tvenkiniuose ar karštose voniose
- Vartokite gydytojo paskirtus vaistus, padedančius apsisaugoti nuo infekcijų
Ligos eiga ir prognozė
Leukopenijos eiga priklauso nuo jos priežasties. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, sergant virusine infekcija, baltųjų kraujo kūnelių kiekis gali atsigauti savaime, pasveikus nuo pagrindinės ligos. Jei leukopeniją išprovokavo vėžio gydymas, tolimesnė eiga priklauso nuo jūsų diagnozės ir taikomo gydymo plano.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Kai organizme sumažėja baltųjų kraujo kūnelių, didėja infekcijų rizika. Pastebėjus infekcijos požymių ar sunerimus dėl sveikatos, svarbu nedelsti ir pasitarti su gydytoju.
