Nosofobija – tai stipri ir sunkiai paaiškinama baimė susirgti konkrečia liga, dažniausiai pavojinga gyvybei arba ilgam laikui pakeičiančia kasdienybę. Šis terminas yra sudarytas iš graikų kalbos žodžių „nosos“ (liga) ir „phobos“ (baimė).
Kas yra nosofobija?
Žmonės, kenčiantys nuo nosofobijos, nuolatos nerimauja, jog gali susirgti tam tikra liga, pavyzdžiui, onkologinėmis, neurologinėmis ar lytiškai plintančiomis ligomis. Jie gali net manyti, kad jau turi tuos susirgimus, nors objektyvių simptomų dažnai nėra arba jie yra labai nežymūs. Šiai baimei būdinga įsitikinimas, kad asmenys yra labiau rizikingi ar jautresni tam tikroms ligoms nei kiti.
Nosofobijos pavadinimai ir atitikmenys
Kartais ši būsena vadinama studentų liga, nes medicinos studentai, perskaitę apie tam tikras ligas, ima manyti, kad jomis serga. Taip pat galima sutikti tokias sąvokas kaip ligų fobija, patofobija ar net hipochondrija. Pastaraisiais metais atsirado ir naujas terminas – kiberchondrija, kai žmogus perskaito apie ligą internete ir įsivaizduoja, jog serga arba būtinai susirgs ateityje.
Kiek dažna nosofobija?
Negalima tiksliai pasakyti, kiek žmonių iš tiesų kenčia nuo nosofobijos, nes specifinė statistika nėra renkama. Tačiau žinoma, kad specifinės fobijos yra gana paplitusios – maždaug kas dešimtas suaugęs žmogus ir kas penktas paauglys bent kartą gyvenime susiduria su tokiu sutrikimu. Pastaraisiais metais nerimas dėl ligų galėjo tapti dar dažnesnis dėl visuomenėje didėjančio jautrumo sveikatos temoms.
Kaip nosofobija skiriasi nuo hipochondrijos ir somatinio simptomų sutrikimo?
Visi šie sutrikimai susiję su per dideliu nerimu dėl sveikatos, tačiau jų pobūdis kiek skiriasi:
- Nosofobija – baimė susirgti konkrečia, dažniausiai rimta liga. Žmogus gali manyti, kad turi tam tikros ligos požymių, net jei objektyvių duomenų tam nėra.
- Hipochondrija (liga vadinama ir ligos nerimo sutrikimu) – nerimas dėl daugybės galimų ligų, bet dėmesys nefiksuojamas ties viena konkrečia. Žmogus vis ieško naujų priežasčių nerimauti apie sveikatą.
- Somatinių simptomų sutrikimas – žmogus išgyvena stiprius fizinius simptomus, tačiau jokios objektyvios medicininės priežasties gydytojai neranda.
Kas gali susirgti nosofobija?
Nosofobija nepriklauso nuo amžiaus ar lyties – bet kuris žmogus gali susidurti su šia baime. Vyresnio amžiaus žmonės gali būti linkę jausti didesnę nosofobiją dėl stiprėjančios mirties baimės. Papildoma rizika pasireiškia asmenims, kurie turi obsesinį-kompulsinį sutrikimą – šie žmonės dažnai siekia viską kontroliuoti, įskaitant ir savo sveikatą.
- Ankstyvoje vaikystėje patirta rimta liga.
- Paveldimos ligos šeimoje.
- Buvimas artimo žmogaus, sergančio sunkia liga, globėju.
- Artimo žmogaus netektis dėl nepagydomos ligos.
- Auginimas šeimoje, kur vienas iš tėvų turėjo sveikatos nerimo sutrikimą, fobijų ar bendrą nerimo sutrikimą.
- Paveldimi geno pokyčiai, didinantys nerimo sutrikimų tikimybę.
Nosofobijai artimos fobijos
- Karcinofobija – vėžio baimė.
- Kardiologinių ligų baimė.
- Dermatofobija – baimė susirgti odos ligomis.
- Kraujavimo baimė.
- Vaistų vartojimo baimė.
- Mirties baimė.
- Adatų ar injekcijų baimė.
Nosofobijos simptomai
Žmonės su nosofobija dažnai dažnai lankosi pas gydytojus, prašo įvairių tyrimų, bet nuogąstauja, jog medikai nepakankamai atsižvelgia į jų nusiskundimus. Priešingai, kai kurie pradeda bijoti gydytojų (iatrofobija), nes nenori išgirsti blogų žinių apie savo sveikatą.
- Nuošalumas, vengimas žmonių ar viešų erdvių, norint išvengti užsikrėtimo rizikos.
- Pernelyg didelis informacijos ieškojimas apie konkrečią ligą ar jos simptomus.
- Stiprus nerimas dėl savo sveikatos būklės.
- Savų organizmo funkcijų stebėjimas, net nedideli pokyčiai (pvz., kosulys) įvardijami kaip sunkių ligų ženklas.
- Nuolatinis sveikatos simptomų aptarimas su aplinkiniais.
- Pasikartojantis spaudimo, temperatūros matavimas ar kitų ligos požymių tikrinimas.
- Siekimas gauti aplinkinių patvirtinimą dėl savo būklės.
- Diskomfortas dėl natūralių kūno funkcijų, tokių kaip prakaitavimas ar pilvo veikla.
Diagnozė ir tyrimai
Prieš nustatant nosofobiją, gydytojas pirmiausiai turi atmesti galimybę, jog sergate realia liga. Neretai atliekami įvairūs tyrimai, kurie padeda įsitikinti objektyvia jūsų sveikatos būkle. Psichikos sveikatos specialistai remiasi diagnostikos kriterijais, vertinančiais, kaip šie išgyvenimai ir baimės veikia kasdienybę bei gyvenimo kokybę.
Specifinio testo nosofobijai nėra, tačiau galima naudoti standartizuotus klausimynus, kurie padeda išsiaiškinti baimių mastą ir jų įtaką asmens gyvenimui. Jei stipri baimė susirgti konkrečia liga trunka ilgiau nei šešis mėnesius ir nėra nustatoma tikros ligos, tikėtina, kad gali būti diagnozuota ši fobija.
Nosofobijos įveikimo būdai
Psichikos sveikatos specialistas gali padėti susidoroti su perdėtu nerimu dėl ligų. Dažniausiai taikomi šie metodai:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET) leidžia suprasti minčių ir jausmų kilmę bei išmokti keisti neadekvačius sveikatos įsivaizdavimus.
- Ekspozicinė terapija: palaipsniui susiduriama su informacija apie ligas, tuo pačiu metu mokantis atsipalaidavimo strategijų.
- Hipnoterapija: per gilią relaksaciją stengiamasi keisti įsitikinimus apie ligas ir su jomis susijusias rizikas.
- Vaistai: kai kuriais atvejais gali būti skiriami vaistai nuo nerimo ar antidepresantai, ypač, jei simptomai labai trukdo kasdieniam gyvenimui.
Galimos nosofobijos pasekmės
Nuolatinis susirūpinimas dėl sveikatos gali atnešti daug žalos: tai didina stresą, trikdo psichinę ir fizinę savijautą. Per didelis dėmesys sveikatai gali lemti, kad žmogus apleidžia santykius ar atsisako socialinio gyvenimo, praleidžia svarbias akimirkas su artimaisiais.
- Depresijos rizika, mintys apie savižudybę.
- Finansiniai sunkumai dėl praleisto darbo ar didelių išlaidų medicinai.
- Panikos priepuoliai bei panikos sutrikimas.
- Prarastas darbingumas ar net nedarbas.
- Pernelyg dažni medicininiai tyrimai ar su jais susijusios komplikacijos.
- Priklausomybių nuo medžiagų rizika.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Pagalbos prireikia, jeigu:
- Jaučiate panikos priepuolius.
- Nerimas dėl sveikatos trikdo kasdienę veiklą ar miego ritmą.
- Atsiranda depresijos simptomų ar pradeda rastis žalingų įpročių.
Klausimai, kuriuos galite užduoti gydytojui
- Kas lemia mano baimę dėl ligų?
- Koks gydymo būdas tinkamiausias man?
- Kiek laiko gali prireikti terapijai?
- Ar medikamentai būtų naudingi mano atveju?
