Lilapsophobija apibūdinama kaip nepagrįsta ir stipri baimė uraganų bei tornadų. Ši būklė priklauso specifinių fobijų grupei – tai reiškia, jog žmogaus baimė kyla dėl konkrečios situacijos arba gamtos reiškinio. Nors lėtinė nerimo būsena dažnai neatitinka realios grėsmės, tokios fobijos gali smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą.
Kas yra lilapsophobija?
Paprasta nerimauti dėl pavojingų gamtos reiškinių, kai kyla grėsmė saugumui ar komfortui. Daugeliui žmonių tokią reakciją sukelia audros, kelionės lėktuvu arba laukinės gamtos pavojai. Tačiau paprastas nerimas dažniausiai netrukdo gyventi įprastai — jis tiesiog praeina. Priešingai, su fobija gyvenantys žmonės nuolat jaučia labai stiprią baimę, kuri su laiku tik stiprėja. Dažnai ši baimė tampa tokia įkyri, kad ima kontroliuoti mintis ir net pažeidžia žmogaus gyvenimo kokybę.
Susijusios fobijos
Asmenys, turintys lilapsophobiją, neretai susiduria ir su kitomis baimėmis. Dažniausi pavyzdžiai:
- Žaibų ir griaustinio baimė (astrafobija)
- Baimė būti vienam (autofobija)
- Nelaimingų atsitikimų baimė (distichifobija)
- Lietaus baimė (ombrofobija)
- Mirties baimė (thanatofobija)
Lilapsophobijos simptomai
Ši baimė pasireiškia ne tik emocijomis, bet ir elgesio bei fiziniais pokyčiais. Dažnai žmogus ima elgtis labai atsargiai, pavyzdžiui, tikrinti orų prognozes net esant giedrai, vengti vietų, kurios, jo manymu, nėra saugios nuo audros ar netgi kaupti atsargas, nors iš tiesų pavojus nekyla. Kai kuriais atvejais asmuo stengiasi neiti iš namų, jei tik pranešama apie blogą orą, ar net siekia statyti ar įrengti audrų priedangas ten, kur ekstremalios audros itin retos.
Dažniausiai pasitaikantys simptomai
- Nuolatinis nerimas ir įtampa
- Neramumas, sunkumas išlaikyti ramybę
- Raumenų įtampa, galvos skausmai
- Virškinimo sutrikimai (pykinimas ar viduriavimas)
- Verkimas, kurį sunku suvaldyti
- Drebėjimas, nevalingas blaškymasis
- Veiklos ribojimas dėl baimės
Kaip nustatoma lilapsophobija?
Diagnozuojant šią fobiją, gydytojas išsamiai pasiteirauja apie jūsų jausmus ir elgseną. Vertinama, ar anksčiau yra tekę patirti stiprias emocijas ar traumas dėl audrų, ar dėl baimės pamažu keitėsi Jūsų kasdieninis gyvenimas bei veiklos. Taip pat aptariama, ar tokia baimė paveikė jūsų šeimos narius, kiek kartų apie ją galvojote, kiek tai trunka ir ar šeimoje yra buvę kitų nerimo sutrikimų ar fobijų atvejų.
Kodėl atsiranda lilapsophobija?
Baimės šaknys dažnai glūdi tiek genuose, tiek aplinkoje:
- Paveldimumas: tokia baimė gali būti dažnesnė, jei šeimoje būta kitų nuotaikos sutrikimų ar fobijų.
- Patirtis: emocinės traumos dėl ekstremalių oro reiškinių arba artimųjų susirgimo ar praradimo per tokias stichijas taip pat didina riziką. Kartais užtenka ir išgirstos istorijos apie stichiją, kad atsirastų stipri baimė.
Lilapsophobijos gydymas
Daugeliu atvejų padeda laipsniškas, kontroliuojamas susidūrimas su baimes sukeliančiais veiksniais – tai vadinama ekspozicine terapija. Pradinis žingsnis gali būti audrų ar tornadų nuotraukų peržiūra, vėliau – vaizdo įrašų žiūrėjimas. Ilgainiui baimė silpnėja, nes žmogus pripranta prie sukeliamo nerimo.
Papildomai gali būti taikoma ir kognityvinė elgesio terapija – ji padeda suvokti ir koreguoti neteisingus įsitikinimus, susijusius su baime. Profesionalai moko, kaip keisti neigiamas mintis ir elgsenos modelius. Kartais gydytojas gali skirti vaistų: antidepresantai palengvina nuotaikos svyravimus, o nerimą mažinantys preparatai gali praversti prireikus trumpalaikės pagalbos stresinės situacijos metu.
Labai svarbūs ir savipagalbos metodai – gilus kvėpavimas, meditacija, ar paprasčiausias išrašymas dienoraštyje padeda atpalaiduoti kūną ir nusiraminti.
Kaip galima užkirsti kelią lilapsophobijai?
Nors visiškai išvengti fobijų sunku, savo nerimo lygį galima sumažinti keletu būdų. Rekomenduojama riboti kofeino, alkoholio, psichoaktyvių medžiagų vartojimą, rūpintis poilsiu ir emocine pusiausvyra. Tabako atsisakymas, poilsio ir relaksacijos įgūdžių taikymas, bendravimas su artimaisiais ir laiku kreipimasis į specialistus taip pat sumažina riziką, kad įprasti nerimai peraugs į fobiją.
Perspektyvos ir gyvenimas su lilapsophobija
Gavę tinkamą pagalbą ir išmokę taikyti gydymo metodus, daug žmonių išmoksta geriau suvaldyti savo baimes. Nors audros ar uraganai ir toliau gali sukelti nerimą, išmokstama efektyvios savikontrolės ir nuraminimo technikų, kurios leidžia gyventi pilnavertį gyvenimą ir nepasiduoti baimei.
Nors didelių gamtos reiškinių tikimybė daugybėje vietovių yra nedidelė, pasiruošimas ir faktų žinojimas labai padeda sumažinti nuolatinį nerimą. Naudinga sužinoti apie istorinius audrų atvejus savo regione – dažnai paaiškėja, kad jos itin retos. Išmokę analizuoti orų prognozes, labiau pasitikėsite informacija, o ne baimėmis. Taip pat naudinga lankyti edukacinius užsiėmimus, kaip formuojasi audros, taip dėmesys nukreipiamas į žinias, o ne į nerimą.
Prasidėjus baimei arba fiziniams simptomams, verta pasitelkti ankščiau praktikuotus atpalaidavimo metodus. Tokia kasdienė praktika padeda atkurti pusiausvyrą, patirti mažiau streso ir palaikyti ramybę audros akivaizdoje.
