Limfocitozė – tai būklė, kai kraujyje limfocitų kiekis yra didesnis nei įprasta. Limfocitai yra viena iš baltųjų kraujo kūnelių grupių, kuri atlieka labai svarbų darbą mūsų imuninėje sistemoje – saugo organizmą nuo virusų, bakterijų ir kitų potencialių pavojų. Nors limfocitų kiekio padidėjimas dažnai liudija, jog imuninė sistema aktyviai gina jus nuo infekcijų, kai kuriomis aplinkybėmis tai gali būti ir rimtesnių sveikatos sutrikimų požymis.
Kas yra limfocitozė?
Limfocitozė reiškia, kad kraujyje randama daugiau limfocitų, nei laikoma norma. Suaugusiesiems limfocitozė diagnozuojama, kai viename mikrolitre kraujo priskaičiuojama daugiau kaip 4000 limfocitų. Dažniausiai limfocitų gausėjimas atsiranda susirgus infekcinėmis ar uždegiminėmis ligomis, bet kartais tai kyla dėl sudėtingesnių priežasčių, pavyzdžiui, kraujo ar limfinės sistemos navikų.
Limfocitozės paplitimas
Limfocitų kiekio pagausėjimas yra gana dažnas reiškinys. Tai ypač pastebima:
- po neseniai persirgtos infekcijos, dažniausiai virusinės;
- sergant ligomis, kurios sukelia nuolatinį uždegimą, pavyzdžiui, reumatoidiniu artritu;
- reaguojant į naują vaistą;
- patyrus rimtą sveikatos sutrikimą ar traumą;
- po blužnies pašalinimo;
- sergant tam tikrais kraujo navikais, pavyzdžiui, leukemija ar limfoma.
Limfocitozės simptomai
Pati limfocitozė įprastai jokių simptomų nesukelia. Dauguma žmonių apie šią būklę sužino atsitiktinai, atlikus kraujo tyrimus kitos sveikatos problemos ar profilaktikos tikslais. Tačiau simptomų galite pajusti dėl pačios priežasties, kuri paskatino limfocitų skaičiaus padidėjimą – pavyzdžiui, dėl infekcijos kaklo limfmazgiai gali būti patinę. Simptomų pobūdis priklauso nuo pirminės ligos ir gali svyruoti nuo labai lengvų iki stipresnių.
Limfocitozės priežastys
Padidėjęs limfocitų kiekis dažniausiai liudija, kad organizmas kovoja su infekcija ar kita uždegimine būkle. Kartais limfocitozę sukelia piktybiniai susirgimai, tokie kaip kraujo ar limfinės sistemos vėžys. Galimų priežasčių yra nemažai:
Infekcijos
- Virusinės infekcijos dažniausiai sukelia limfocitų gausėjimą, tačiau priežastimi gali tapti ir bakterinės ar parazitinės ligos.
- Tarp pagrindinių infekcinių ligų, skatinančių šį pokytį, minimos mononukleozė (Epstein-Barr virusas), citomegalo virusas (CMV), gripas, kokliušas, adenovirusas, hepatitas, vėjaraupiai ar juostinė pūslelinė, kiaulytė, raudonukė, ŽIV infekcija.
Piktybiniai susirgimai
- Kai kuriais atvejais limfocitozė pasireiškia kaip pirmas tam tikrų kraujo ar limfinės sistemos vėžio požymis: lėtinė limfocitinė leukemija, ne Hodžkino limfoma, ūminė limfoblastinė leukemija, didelių granuliuotų limfocitų leukemija.
Kitos priežastys
- Rūkymas;
- Imuninės sistemos reakcija į vaistą;
- Stresas dėl sunkaus sveikatos sutrikimo ar traumos;
- Kai kurios autoimuninės ligos;
- Blužnies pašalinimas.
Limfocitozės diagnostika
Norint išsiaiškinti, kas lemia limfocitų kiekio padidėjimą, gydytojas dažniausiai remiasi paciento ligos istorija, apžiūra, simptomais, vartojamais vaistais. Taip pat dažnai užduodami klausimai apie rizikos veiksnius, kurie galėtų paaiškinti limfocitų pokyčius, pavyzdžiui, ar asmuo neseniai sirgo infekcine liga ar turėjo kontaktą su užsikrėtusiais asmenimis.
Pagrindinis diagnostikos metodas – kraujo tyrimas, kuris nustato limfocitų kiekį. Jei nustatomas aukštas limfocitų skaičius, vėliau dažnai atliekami pakartotiniai tyrimai stebint pokyčių dinamiką. Jei situacija neaiški ar įtariamas rimtas susirgimas, gali būti paskirta papildomų tyrimų arba nukreipiama pas hematologą – kraujo ligų specialistą.
Kokie tyrimai atliekami?
- Pilnas kraujo tyrimas su diferenciacija padeda nustatyti, ar limfocitų kiekis viršija normas.
- Kartais atliekamas srautinės citometrijos tyrimas, kuris leidžia išsiaiškinti, ar limfocitai yra kloniniai – taip galima greičiau nustatyti tokias ligas kaip lėtinė limfocitinė leukemija.
- Sudėtingesnėse situacijose gali būti pasiūlyta kaulų čiulpų biopsija, padedanti tiksliau nustatyti limfocitozės priežastis.
Gydymas ir valdymas
Limfocitozė gydoma pašalinant pagrindinę priežastį, dėl kurios išaugo limfocitų kiekis. Jei tai – infekcija, dažniausiai pakanka palaukti, nes imuninė sistema savaime sugrąžina limfocitų skaičių į įprastas ribas. Jei limfocitozė susijusi su piktybiniais kraujo susirgimais, gydymo planą reikėtų aptarti su gydytoju specialistu. Išgydžius pagrindinę priežastį, limfocitų kiekis paprastai normalizuojasi.
Galimos komplikacijos
Lėtiniu atveju limfocitozė gali būti vienas pirmųjų kai kurių kraujo vėžio tipų, ypač lėtinės limfocitinės leukemijos, požymių. Dažnai tokiu atveju reikia išsamesnių tyrimų, siekiant atmesti ar patvirtinti sunkių ligų diagnozę ir rasti tikslią pažeidimo priežastį.
Prevencijos galimybės
Limfocitozės iš esmės išvengti nėra galimybės, tačiau galima sumažinti riziką laikantis paprastų infekcijų prevencijos principų:
- Venkite artimų kontaktų su sergančiais infekcinėmis ligomis žmonėmis;
- Nenaudokite jų asmeninių daiktų;
- Dažnai ir kruopščiai plaukite rankas su muilu ir vandeniu;
- Reguliariai valykite ir dezinfekuokite paviršius, su kuriais dažnai liečiatės.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Daugeliu atvejų limfocitų kiekis grįžta į normą, kai pavyksta pašalinti pagrindinę sutrikimo priežastį ar išgydyti ligą, dėl kurios jų padaugėjo. Sveikimo tempas priklauso nuo kiekvienos konkrečios situacijos.
Kada verta sunerimti dėl limfocitų kiekio?
Kreiptis į gydytoją vertėtų tada, kai nuolat sergate ar kamuoja užsitęsę ar blogėjantys simptomai. Tik specialisto apžiūra ir išsamūs kraujo tyrimai gali parodyti, ar limfocitų padidėjimas yra rimtas susirgimas ar laikina organizmo reakcija į aplinkos veiksnius.
Ar limfocitozė gali sukelti leukemiją?
Nors daugumai žmonių limfocitų gausėjimas nesukelia leukemijos, atskirais atvejais galima tam tikrų limfocitų perteklinė būklė (monokloninė B ląstelių limfocitozė), kuri ilgainiui gali progresuoti į lėtinę limfocitinę leukemiją. Tačiau tokie atvejai yra reti ir dažniausiai nustatomi stebint paciento būklę ilgesnį laiką.
