Lordozė – tai būklė, kai stuburas išsilenkia stipriau nei įprastai ir dėl to pasikeičia laikysena. Nors tam tikra kaklo ir juosmens stuburo išlinkimo apimtis yra normali, per didelis lenkimas į priekį gali išbalansuoti kūno padėtį bei paveikti kasdienę savijautą.
- 1.Kas yra lordozė?
- 2.Kaip lordozė keičia laikyseną?
- 3.Kas dažniausiai serga lordoze?
- 4.Kaip lordozė pasireiškia?
- 5.Lordozės priežastys
- 6.Lordozė, skoliozė ir kifozė: kuo skiriasi?
- 7.Kaip nustatoma lordozė?
- 8.Kaip gydoma lordozė?
- 9.Gyvenimas su lordoze
- 10.Ar įmanoma išvengti lordozės?
- 11.Lordozės prognozė
- 12.Kreipimasis į specialistą
Kas yra lordozė?
Lordozė vadinamas natūralus stuburo išlinkimas kaklo (gimdos kaklelio) bei juosmens (apatinės nugaros) srityse. Šis išlinkimas padeda stabilizuoti laikyseną ir sugeria smūgius judant. Dažniausiai lordozė minėta, kai ši kreivė padidėja daugiau nei reikia – tokiu atveju stuburas tarsi išlenda į priekį, ypatingai apatinės nugaros dalyje. Ši būklė dar žinoma ir kaip „įdubusi nugara“ arba swayback.
Kiekvienas iš mūsų turi natūralią lordozę: įprasta kreivė kakle siekia 30–40 laipsnių, juosmenyje apie 40–60 laipsnių. Jei stuburo linkis didesnis nei šios ribos, kalbama apie padidėjusią lordozę.
Kaip lordozė keičia laikyseną?
Atsiradus didesniam nei įprasta stuburo lenkimui, pakinta jūsų laikysena – dažniausiai tai aiškiai matoma aplinkiniams. Kaklinės stuburo dalies lordozė išverčia kaklą į priekį, o juosmeninė – stumia klubus ir pilvą į priekį, o sėdmenys labiau išryškėja. Jei atsigulus ant nugaros jaučiamas didesnis nei įprastai tarpas po juosmeniu, tai pat gali būti lordozės požymis.
Kas dažniausiai serga lordoze?
- Vyresni nei 50 metų asmenys
- Vaikai augimo šuolio metu
- Nėsčios moterys
Tačiau ši būklė gali išsivystyti bet kokio amžiaus ir lyties žmogui.
Kaip lordozė pasireiškia?
Daugelis žmonių nejaučia jokių fizinių juntamų požymių. Dažniausiai pasikeitusi laikysena išryškėja kitiems anksčiau nei pačiam asmeniui. Pastebima:
- Galvos ir kaklo pasvirimas į priekį
- Priekį išsikišę klubai
- Itin išryškėję sėdmenys
- Didesnis tarpas po juosmeniu atsigulus
Kai kuriais atvejais gali atsirasti apatinės nugaros ar kaklo skausmai, tapti sunkiau judėti. Retais atvejais sunkesnė lordozės forma gali paveikti gebėjimą naudotis kaklu, ryti ar šlapintis.
Lordozės priežastys
Dauguma atvejų išsivysto be aiškios priežasties. Vaikystėje lordozė dažnai pasireiškia augimo metu ir vėliau išnyksta savaime. Tačiau kartais šią būklę sukelia kitos ligos ar stuburo pažeidimai. Dažnesnės priežastys:
- Spondilolistezė
- Achondroplazija
- Osteoporozė
- Osteosarkoma
- Raumenų distrofija
- Kifozė (padidėjęs viršutinės nugaros išlinkimas)
- Statinė encefalopatija
Lordozė, skoliozė ir kifozė: kuo skiriasi?
Šios trys būklės veikia stuburo linkius, tačiau jų kryptis ir pažeidžiamos sritys būna skirtingos:
- Lordozė – padidėjęs stuburo išlinkimas į priekį, dažniausiai kaklo arba juosmens srityje
- Skoliozė – stuburas išlinksta į šoną ir tuo pačiu pasisuka aplink savo ašį
- Kifozė – stiprus stuburo linkimas atgal, dažniausiai viršutinėje nugaros dalyje, dėl to nugara atrodo kupra
Kaip nustatoma lordozė?
Specialistas apžiūri laikyseną, įvertina stuburo ašį ir nustato, ar linkis yra per didelis. Tikrinama, ar stuburo išlinkimas yra lankstus – jei jis keičiasi judant, tikimybė, kad reikės gydymo, tampa mažesnė.
Diagnozei patikslinti dažniausiai atliekami:
- Rentgeno nuotraukos
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Kompiuterinė tomografija (KT)
Taip pat gydytojas gali patikrinti ar nėra kitų stuburo iškrypimų, pavyzdžiui, skoliozės ar kifozės.
Kaip gydoma lordozė?
Gydymo poreikis priklauso nuo kreivės vietos, stiprumo ir to, ar juntami simptomai. Dažniausiai pakanka stebėti pokyčius ir reguliariai lankytis pas specialistą. Jei jaučiate skausmą, simptomus galima palengvinti nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (pavyzdžiui, ibuprofenu), tempimo ir stiprinimo pratimais. Prieš ilgiau vartojant vaistus, būtina pasitarti su gydytoju.
Esant didesniam stuburo linkimui arba kai linkis nelankstus, taikomi šie gydymo būdai:
- Kineziterapija. Specialūs pratimai ir tempimai stiprina stuburą palaikančius raumenis – ypač svarbūs sėdmenų, šlaunų, pilvo ir klubų raumenys, nes būtent jie gerina laikyseną bei mažina skausmą.
- Korsetas. Individualus stuburo įtvaras padeda išlaikyti išlinkimą nekintamą ir neleidžia jam didėti. Korsetą dažniausiai reikia nešioti ne mažiau kaip 20 valandų per parą – tikslų laiką nurodo gydytojas.
- Operacija. Labai retais atvejais, kai kreivumas didelis ar sparčiai blogėja, atliekama stuburo stabilizavimo (fiksavimo) operacija. Kartais reikia kaulo persodinimo, kad stuburas gytių tinkamai. Konkrečią procedūrą ir atsistatymo trukmę paaiškina gydantis gydytojas.
Gyvenimas su lordoze
Turint lordozę nebūtina atsisakyti fizinio aktyvumo ar sporto – veikla stiprina stuburą prilaikančius raumenis, padeda jaustis geriau ir sumažina diskomfortą. Po operacijos ar gydant sudėtingesnius atvejus retkarčiais gali tekti riboti tam tikrus judesius ar treniruotes. Visuomet pasitarkite su gydytoju apie leidžiamą fizinį krūvį.
Reguliariai lankykitės pas specialistą, stebėkite, kaip kinta stuburo linkis, laikykitės rekomenduoto mitybos bei aktyvumo plano. Pastebėjus naujų nugaros ar galūnių simptomų, pavyzdžiui, nutirpimą ar dilgčiojimą, svarbu nedelsti pasitarti su specialistu.
Ar įmanoma išvengti lordozės?
Šios būklės išvengti neįmanoma – dažniausiai lordozė atsiranda savaime arba nulemta jau esamų ligų. Vis dėlto, stiprinant pilvo ir nugaros raumenis, išlaikant kūno lankstumą galima sumažinti nepageidaujamo poveikio riziką ar pagerinti laikyseną.
Lordozės prognozė
Dauguma žmonių su padidinta lordoze nepajunta reikšmingo gyvenimo kokybės sumažėjimo. Gydymas taikomas retai – dažniausiai pakanka stebėjimo ar lengvų gydymo priemonių, pavyzdžiui, vaistų nuo skausmo ar judesių terapijos. Vaikai dažniausiai išauga lordozę augimo metu.
Kreipimasis į specialistą
Jei pajutote skausmą nugaros srityje ar pastebėjote neįprastus laikysenos pokyčius, verta kreiptis į gydytoją. Specialistai nustatys, kaip dažnai reikia tikrinti stuburo būklę, bei padės suvaldyti pokyčius, jei jie bus. Nedelskite, jeigu staiga atsirastų galūnių nejautra, dilgčiojimas ar šoko pojūčiai – tai gali signalizuoti apie rimtesnes nervų sistemos problemas.
