Maisto alergija dažniausiai įsivaizduojama kaip reta ir išskirtinė būklė, tačiau iš tiesų ji paliečia nemažai žmonių ir gali būti susijusi su įvairiausiais produktais. Nors didžioji dauguma alerginių reakcijų kyla nuo devynių pagrindinių maisto produktų, alergija gali išsivystyti praktiškai bet kuriam maistui.
Kas laikoma maisto alergija
Maisto alergija – tai imuninės sistemos reakcija į tam tikrą maisto produktą ar jo baltymą, kurį organizmas klaidingai laiko pavojingu. Bandydama „apsaugoti“ organizmą, imuninė sistema sukelia visą spektrą simptomų – nuo odos bėrimų, patinimų iki virškinimo sutrikimų ir kvėpavimo sunkumų.
Maisto alergija gali būti ir labai pavojinga – kartais ji sukelia anafilaksiją, kai pažeidžiamos kvėpavimo takų sienelės arba staigiai sumažėja kraujospūdis. Tokios būklės reikalauja skubios medicinos pagalbos.
Maisto alergijų tipai
Kalbant apie maisto alergijas, dažniausiai turimos omenyje reakcijos į žemės riešutus, riešutus, žuvį, ar kitus žinomus alergenus. Tokios alergijos vadinamos „tikrosiomis“ arba IgE imuninės reakcijos pagrindu veikiančiomis alergijomis, nes jas sukelia specifiniai IgE antikūnai. Vienas iš IgE alergijos tipų yra burnos alerginis sindromas – tuomet reakcija dažniausiai ribojasi niežuliu ar patinimu burnos srityje ir labai retai sukelia anafilaksiją.
- Ne IgE mechanizmu paremtos reakcijos yra, pavyzdžiui: maistinių baltymų sukeliamas žarnų uždegimas (FPIES), eozinofilinis stemplės ar skrandžio uždegimas, bei maistinių baltymų sukeltas tiesiosios žarnos uždegimas (proktitas).
Dažniausiai alergenus sukeliantys produktai
Praktiškai 90 % visų maisto alergijų sukelia šie devyni produktai:
- Žemės riešutai
- Medžių riešutai (pvz., migdolai, graikiniai, anakardžiai, lazdynai, pekanai, pistacijos, braziliški riešutai)
- Pienas
- Kiaušiniai
- Žuvis
- Vėžiagyviai ir dvigeldžiai moliuskai
- Soja
- Kviečiai
- Sezamas
Vis dėlto alergija gali išsivystyti ir daugeliui kitų maisto produktų – kiekvienas organizmas reaguoja individualiai.
Maisto alergijos simptomai
Simptomai dažniausiai pasireiškia netrukus suvalgius alergizuojantį maistą – paprastai per pirmas dvi valandas. Alergijos pasireiškimai labai įvairūs:
- Odos bėrimai (dilgėlinė), niežulys
- Veido, lūpų, liežuvio ar burnos patinimas
- Deginantis, niežtintis pojūtis burnoje, gerklėje
- Užkimęs balsas
- Sunku ryti
- Švokštimas, pasunkėjęs kvėpavimas
- Kosulys
- Pilvo skausmas
- Vėmimas
- Viduriavimas
- Galvos svaigimas, silpnumas ar net apalpimas
- Tekanti nosis, čiaudulys
Net jei ankstesni atvejai buvo švelnūs, ateityje reakcija gali būti daug sunkesnė, todėl atsargumas būtinas visada.
Kas nulemia polinkį į maisto alergijas
Paveldimumas ir polinkis į kitas alergines ligas lemia didesnę riziką susirgti maisto alergija. Dažniau alergija pasireiškia tiems, kurie arba jų artimi šeimos nariai serga astma, egzema, alerginiu rinitu. Būklė, kai žmogus turi kelias alergijas bei astmą ar egzemą, vadinama atopija.
Maisto alergijų komplikacijos
Pavojingiausia maisto alergijos komplikacija – anafilaksija. Tai gyvybei gresiantis organizmo atsakas: kartu kyla stiprus kvėpavimo takų patinimas, gali prasidėti nekontroliuojamas vėmimas, kvėpavimo nepakankamumas, pavojingas kraujospūdžio sumažėjimas (anafilaktinis šokas). Sunkiausiais atvejais tokia būklė gali baigtis mirtimi.
Kaip nustatoma maisto alergija
Diagnozė remiasi išsamia ligos istorija – gydytojas pasiteiraus:
- Kokio maisto produktas, įtariate, sukelia simptomus
- Ar maistas buvo šviežias, virtas ar žalias
- Kiek jo buvo suvartota
- Kokie simptomai pasireiškė ir kokio stiprumo jie buvo
- Per kiek laiko nuo vartojimo atsirado požymiai
- Ar kartu galėjo prisidėti kiti veiksniai (peršalimas, kitų alergenų poveikis tą dieną ir pan.)
- Ar buvo bandyta gydytis namuose, ar tai padėjo
- Ar po kiekvieno sąlyčio su maistu visada pasikartoja simptomai
- Kiek laiko praėjo nuo paskutinio epizodo
- Ar turite kitų žinomų alergijų (žiedadulkėms, dulkėms, gyvūnams ir pan.)
- Ar sergate egzema ar astma
- Ar šeimoje kas nors turi panašių problemų
Atliekami tyrimai
- Alerginiai odos testai – mažas kiekis alergeno užlašinamas ar įduriamas į odą, stebima, ar išsivysto reakcija.
- Kraujo tyrimai specifiniams IgE antikūnams nustatyti.
- Maisto provokacijos testas – nedideliais kiekiais vartojamas įtariamas maistas gydytojo priežiūroje, stebint reakciją.
Maisto alergijų gydymo galimybės
Veiksmingiausia strategija – vengti alergizuojančio produkto. Tačiau yra ir kitų būdų sumažinti riziką arba padėti organizmui priprasti prie alergeno:
Omalizumabo injekcijos
Reguliariai, kartą ar du per mėnesį, leidžiamos omalizumabo injekcijos gali padėti sumažinti stiprios reakcijos tikimybę netyčia suvartojus alergeną.
Oralinė imunoterapija
Ši terapija leidžia palaipsniui didinti alergeno dozę – prižiūrimas gydytojo, žmogus ilgainiui tampa atsparesnis alergijai ir netikėtas alergeno poveikis būna lengvesnis. Kartais tokia programa suteikia galimybę visiškai išvengti reakcijų net suvalgius anksčiau pavojingo produkto.
Po liežuviu vartojama imunoterapija (SLIT)
SLIT veikia pagal panašų principą kaip OIT, tačiau vietoje valgymo, alergenas vartojamas lašų ar tabletės forma, dedant ją po liežuviu. Procedūrą nuolat stebi gydytojas, kad būtų užtikrintas saugumas.
Skubi pagalba vaistais
- Visada patariama turėti greito veikimo vaistų nuo alergijos (pvz., epinefrino automatinį švirkštiklį), kad prireikus galima būtų greitai reaguoti į stiprią reakciją.
- Gali būti skiriami ir geriamieji vaistai – steroidai (uždegimui mažinti) ir antihistamininiai vaistai (alerginėms reakcijoms slopinti).
Ar įmanoma išvengti maisto alergijos?
Kol kas nėra tiksliai žinomo būdo, visiškai užkirsiančio kelią alergijai, tačiau kai kurios priemonės gali sumažinti tikimybę vaikams:
- Žindančioms moterims, jei nėra pačioms alergijos, rekomenduojama vartoti riešutus ir kitus dažnus alergenus.
- Pasitarkite su vaiko gydytoju, kada ir kaip saugiai supažindinti vaiką su naujais maisto produktais. Kartais rekomenduojama tai daryti anksčiau ar gydytojo priežiūroje – priklausomai nuo vaiko būklės.
- Saugiai supažindinus vaiką su galimais alergenais, toliau palaikykite jų vartojimą – įvairi mityba gali padėti sumažinti riziką ateityje.
Gyvenimas su maisto alergija
Kiekvienas, kuris susiduria su maisto alergija, turi įgyti naują įprotį – nuolat tikrinti informacines etiketes, būti atsargiems renkantis maistą restoranų lankymo metu. Reikėtų pasikalbėti su alergologu apie gydymo galimybes ir gauti aiškias instrukcijas, kaip elgtis įvykus reakcijai. Dažnai patariama periodiškai pasikartoti alergijos testus, ypač vaikams – kai kuriais atvejais organizmas gali „išaugti“ alergiją arba tapti jai ne toks jautrus imunoterapijos dėka.
Alerginės reakcijos – nenuspėjamos ir kiekvienas kontaktas su alergenu gali sukelti skirtingų stiprumo simptomų, todėl priežiūra ir atsargumas būtini visada, nepriklausomai nuo ankstesnių epizodų sunkumo.
Ar maisto alergija gali išnykti?
Vaikų tarpe dažnai pasitaiko pieno ir kiaušinių alergijų – pastarosios dažniausiai išaugamos iki šešerių metų amžiaus. Žemės riešutų, riešutų, žuvies ir jūros gėrybių alergijos išnyksta kur kas rečiau – su jomis išauga mažiau nei 20 % jaunųjų alergikų.
Kaip saugotis kasdien
- Nuolat tikrinkite visų produktų etiketes – skirtingi gamintojai gali žymėti sudėtį įvairiai; ieškokite įrašų „gali būti pėdsakų“ ar „pagaminta toje pačioje linijoje“.
- Pakartotinai peržiūrėkite etiketes pirkimo, sandėliavimo ir prieš valgant metu – receptai ar gamybos linijos gali keistis.
- Mokykite vaikus būti budriems, nevartoti ar nesidalinti maistu, jei nėra tikri dėl jo sudėties.
- Valgydami viešose vietose visada teiraukitės apie patiekalų sudėtį – visgi žinokite, kad visišką saugumą garantuoti dažniausiai neįmanoma.
- Perspėkite artimuosius, globėjus, pedagogus apie alergiją ir saugius maisto pasirinkimus.
- Bendradarbiaukite su vaiko ugdymo įstaiga – sužinokite, kaip ten rūpinamasi vaikais, turinčiais alergiją.
- Kruopščiai suplanuokite keliones – pasirūpinkite saugiais užkandžiais, išsiaiškinkite, kur galėsite pavalgyti.
- Kilus klausimams, visuomet pasikonsultuokite su gydytoju.
Kaip pasiruošti alerginei reakcijai
- Nuolat turėkite epinefrino automatinį švirkštiklį ir išmokite juo naudotis.
- Mokykloje ar darželyje pasitarkite su personalu, kad būtų parengtas veiksmo planas netikėtos reakcijos atveju bei palikite reikalingus vaistus.
Kada kreiptis į gydytoją
Pajutus, kad jūs ar jūsų vaikas gali būti alergiški maistui, rekomenduojama kreiptis pas gydytoją – specialistas padės tiksliai nustatyti diagnozę ir duos tolesnius patarimus arba nukreips pas alergologą.
Kada svarbu nedelsti
- Veido, lūpų, liežuvio ar gerklės patinimas
- Dusulys
- Spaudimas krūtinėje
- Platus bėrimas, niežulys visame kūne
- Dilgčiojimas rankose, kojose ar lūpose
- Silpnumas, svaigimas, apalpimas
- Šaltas prakaitas ar nuojauta, kad kažkas negerai
Ką verta aptarti su gydytoju
- Kokie gydymo variantai galimi mano atveju?
- Kaip elgtis, jei vis dėlto įvyktų reakcija ar netyčia suvalgyčiau alergeną?
- Kokios atsargumo priemonės gali sumažinti riziką?
- Kaip naudotis man paskirtais vaistais?
- Kada reikalingas epinefrinas?
- Ar yra skubios reakcijos valdymo planas, kurio galėčiau laikytis?
Kiek žmonių turi maisto alergiją?
Įvairių tyrimų duomenimis, maisto alergija nustatoma maždaug 6–11 % suaugusiųjų ir apie 8 % vaikų. Tai yra pakankamai dažna sveikatos problema, kurią svarbu laiku atpažinti ir tinkamai valdyti.
