Makšties agenezė – reta įgimta būsena, kai vaisiui augant gimdoje, makštis visiškai ar iš dalies nesusiformuoja. Ši anomalija dažniausiai pastebima tik paauglystėje, kai mergina nepradeda menstruuoti numatytu laiku, nes išoriniai lyties organai paprastai atrodo normaliai. Neretai diagnozė būna netikėta tiek pačiai mergaitei, tiek jos šeimai.
Kaip pasireiškia makšties agenezė
Dažniausias šios būsenos požymis – nesulaukiamos pirmosios mėnesinės iki 15 metų amžiaus (amenorėja). Kartais kraujas gali kauptis organizmo viduje, nes nėra išėjimo – tai sukelia pilvo skausmus ir spazmus. Taip pat vietoje makšties angos gali būti juntamas įdubimas ar griovelis, o lytiniai santykiai gali būti skausmingi, nes makšties ilgis ir forma būna pakitę ar susiaurėję.
Kas sukelia šią būklę
Šios įgimtos anomalijos priežastis iki šiol nėra tiksliai žinoma. Manoma, kad nulemti galėtų genetiniai ar tam tikri aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, poveikis kenksmingoms medžiagoms nėštumo metu. Normaliai moters lyties organai formuojasi tarp pirmosios ir dvidešimtosios nėštumo savaitės, bet dėl nežinomų sutrikimų formavimasis gali nutrūkti makšties, gimdos, kiaušintakių ar gimdos kaklelio srityse.
Neretai makšties agenezė lydi kitas lytinės sistemos anomalijas: kartais nebūna pilnai išsivysčiusios gimdos, kiaušintakių ar net kitų organų. Apie trečdalis merginų su šia diagnoze gali turėti inkstų problemų, o daliai pasitaiko stuburo, šonkaulių, rankų ar kojų kaulų pakitimai.
Su kokiais sindromais tai gali būti susiję
- Viena dažniausių šios būklės priežasčių – Mayer-Rokitansky-Küster-Hauser (MRKH) sindromas, kai makštis ir gimda būna neišsivysčiusios arba jų nebūna visai. Šiuo atveju galimi veidinio ir kitų organų, pavyzdžiui, inkstų, širdies ar klausos sutrikimai.
- Androgenų nejautrumo sindromas – reta genetinė būklė, kai mergaitės organizme kai kurie moteriškos lytinės sistemos organai visiškai nesiformuoja arba formuojasi tik iš dalies.
Makšties agenezės paplitimas
Ši būklė nustatoma maždaug vienai iš 5000 mergaičių. Dažniausiai kartu pasitaiko ir kitų organų vystymosi sutrikimų, ypač inkstų ar stuburo.
Diagnozės nustatymo eiga
Makšties agenezė dažniausiai diagnozuojama paauglystėje, kai iki 15 metų neatsiranda menstruacijos. Kartais apie problemą sužinoma anksčiau, jei atliekant kitus tyrimus gydytojai pastebi lytinės sistemos pakitimus.
- Atliekamas fizinis lytinių organų ir tiesiosios žarnos srities apžiūrėjimas.
- Ultragarsinis tyrimas ar magnetinio rezonanso tomografija padeda įvertinti vidaus organų būklę ir pakitimus.
- Kraujo tyrimai gali atskleisti chromosomų ar genetinius sutrikimus, ypač jei įtariamas MRKH sindromas.
Gydymo galimybės
Gydymo planas priklauso nuo merginos amžiaus, anatomijos ir asmeninių poreikių. Kartais pradėti gydyti rekomenduojama vaikystėje, bet daugelis laukia, kol prasidės lytinis gyvenimas. Sprendimą verta aptarti su gydytoju ar vaikų gydytoju individualiai.
Savarankiška makšties išplėtimas
Jei yra likusi atvirumo užuomina ar įdubimas toje vietoje, kur turėtų būti makšties anga, gydytojas gali pasiūlyti specialų plėtiklį. Šiuo prietaisu kasdien maždaug 20 minučių iš lėto skatinamas makšties kanalo formavimasis. Procesas neturėtų būti skausmingas, tačiau gali būti juntamas tempimas. Po vonios, kai oda minkštesnė, procedūros gali būti efektyvesnės.
Chirurginis gydymas
Sunkesniais atvejais taikoma chirurginė operacija – makšties rekonstrukcija (vaginoplastika). Gydytojas parenka tinkamą metodą pagal anatomiją: galima naudoti odos, burnos gleivinės ar žarnyno dalį. Po operacijos į makštį įdedamas specialus įtvaras, kurį reikia nešioti tiek, kiek rekomenduos gydytojas.
Atsigavimo laikotarpis
Po plastinės makšties operacijos gali reikėti savaitę vengti fizinio aktyvumo. Kartais kelis mėnesius makštyje paliekamas plėtiklis, kurį galima išimti einant į tualetą, prausiantis ar lytinio akto metu.
Lytinis gyvenimas ir motinystė
Daugelis moterų, gavusių gydymą, vėliau gali džiaugtis pilnaverčiu lytiniu gyvenimu. Pirmojo lytinio akto metu gali prireikti papildomo drėkiklio. Partneriui dažniausiai gydymo pasekmių pastebėti nepavyksta.
Galimybė pastoti priklauso nuo to, ar buvo išsivysčiusi gimda, kiaušintakiai ir gimdos kaklelis. Jei gimda nėra visiškai išsivysčiusi arba jos nėra, natūraliai išnešioti vaiko nepavyks, tačiau galima pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo, embriono įsodinimo į surogatą paslaugomis. Detalų šeimos planavimo planą derėtų aptarti su vaisingumo specialistu.
Ar galima išvengti šios būklės?
Makšties agenezė susiformuoja dar vaisiui esant gimdoje, todėl prevencijos priemonių, kurios garantuotų apsaugą, deja, nėra. Tačiau jei šeimoje buvo lytinės sistemos vystymosi sutrikimų, rekomenduojama pasikonsultuoti su genetiku, planuojant nėštumą.
Gyvenimas su makšties ageneze
Būsena ir gyvenimo kokybė priklauso nuo to, kurie reprodukcinės sistemos organai buvo paveikti ir kokį gydymą pasirinksite. Po operacijos kai kurioms moterims gali atsirasti makšties kanalo susiaurėjimas – tuomet gali prireikti papildomų plėtimų ar dar vienos procedūros.
Jei jums ar jūsų dukrai nesulaukta mėnesinių iki 15 metų, derėtų kuo greičiau pasitarti su gydytoju ir atlikti visus reikalingus tyrimus. Taip pat svarbu stebėti sveikatą, jei kyla neįprastų pilvo skausmų ar pastebimos kitos netipinės lytinių organų išvaizdos. Gydytojas suteiks visą reikiamą informaciją apie individualų gydymą, reabilitaciją ir gyvenimo kokybę ateityje.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Kuri gydymo galimybė mano atveju tinkamiausia?
- Kur galėčiau rasti paramos grupę ar kitą pagalbą turintiems šią diagnozę?
- Kada galėsiu grįžti prie įprastų veiklų ar pradėti lytinį gyvenimą?
- Kokios yra mano galimybės susilaukti vaikų ateityje, jei šeimoje buvo šios būklės atvejų?
