Makšties fistulė – tai netipinė atvara ar jungtis, susiformuojanti tarp makšties sienelės ir greta esančio organo. Dažniausiai ši skylutė atsiranda tarp makšties ir šlapimo sistemos organų (pvz., šlapimo pūslės, šlapimtakio ar šlaplės) arba virškinamojo trakto dalies (tiesiosios žarnos, storosios ar plonosios žarnos). Tokių fistulių pagrindinės priežastys – makšties audinio pažeidimai, kuriuos gali lemti gimdymas, chirurginės procedūros, traumos ar užsitęsusi infekcija.
Makšties fistulių rūšys
Makšties fistulės klasifikuojamos pagal tai, kokius organus jos jungia:
- Urogenitalinės fistulės atsiranda tarp makšties ar gimdos ir šlapimo organų. Dažniausia jų rūšis yra pūslelinė makšties fistulė, kuri suformuoja nenormalų kanalą tarp makšties ir šlapimo pūslės. Kitos rūšys:
- Šlapimtakio-makšties fistulė – jungtis tarp makšties ir šlapimtakių (kanaliukų, per kuriuos iš inkstų teka šlapimas).
- Šlaplės-makšties fistulė – vamzdelis susidaro tarp makšties ir šlaplės (kanalo, per kurį pasišalina šlapimas iš organizmo).
- Virškinamojo trakto fistulės apima:
- Tiesiosios žarnos-makšties fistulę – pažeidimas jungia makštį ir tiesiąją žarną.
- Storosios žarnos-makšties fistulę – skylutė tarp makšties ir storosios žarnos.
- Plonosios žarnos-makšties fistulę – jungtis atsiranda tarp makšties ir plonosios žarnos.
Makšties fistulės simptomai
Nors makšties fistulės ne visada sukelia skausmą, požymiai priklauso nuo jų vietos, dydžio bei individualių organizmo savybių. Galimi simptomai:
- Šlapimo nutekėjimas arba nelaikymas.
- Vietinis odos dirginimas makštyje, lytinėse lūpose ar tarpvietėje.
- Skausmingas lytinis aktas.
- Nuolat pasikartojančios šlapimo takų ar makšties infekcijos, inkstų uždegimai.
- Nemalonaus kvapo makšties išskyros.
- Išmatų nutekėjimas pro makštį arba jų nelaikymas.
- Kraujavimas iš tiesiosios žarnos arba makšties.
Ar įmanoma pačiai užčiuopti makšties fistulę?
Fistulės pačiai apčiuopti dažniausiai nepavyksta. Paprastai nėra juntamas skausmas ar diskomfortas, todėl jų buvimą tiksliai nustatyti gali gydytojas atlikęs apžiūrą ir pasitelkęs instrumentinius tyrimus.
Makšties fistulės atsiradimo priežastys
Makšties audinio pažeidimai dėl prasto aprūpinimo krauju – pagrindinė ertmių susidarymo priežastis. Tokie sužalojimai gali formuotis tiek per kelias dienas, tiek vystytis daugelį metų. Retais atvejais fistulės būna įgimtos.
- Užsitęsęs gimdymas.
- Makšties plyšimai ar chirurginės procedūros gimdant (epiziotomija).
- Pilvo ar dubens operacijos – tiek cezario pjūvis, tiek histerektomija.
- Onkologinės ligos, tokios kaip gimdos kaklelio ar storosios žarnos vėžys.
- Lėtinės uždegiminės žarnų ligos (Krono liga, opinis kolitas).
- Storosios žarnos infekcijos (divertikulitas).
- Spindulinė terapija dubens srityje.
- Traumos ar fiziniai sužalojimai.
Makšties fistulė nėra lytiniu keliu plintanti infekcija.
Rizikos veiksniai
Didžiausia fistulės vystymosi rizika atsiranda susidūrus su šiomis priežastimis: sunkus gimdymas, infekcija, chirurginės intervencijos ar aukščiau aptartos ligos. Negydomos lėtinės ligos taip pat didina fistulių riziką.
Galimos komplikacijos
Makšties fistulės neretai stipriai paveikia gyvenimo kokybę – tiek fiziškai, tiek emociškai. Dažnai išgyvenamas didelis diskomfortas dėl nekontroliuojamo šlapimo ar išmatų nutekėjimo. Kitos pasekmės:
- Pasikartojančios infekcijos šlapimo takuose, makštyje ar inkstuose.
- Susiaurėjimai (stenozės) makštyje, tiesiojoje žarnoje ar išangeje.
- Fistulės atsinaujinimas.
Fistulės negali „plyšti” – tai ne pūslelės ar skysčių sankaupos, kurios sprogtų. Per jas tiesiog nuolat laisvai teka šlapimas ar išmatos.
Diagnozavimas
Diagnozė statoma remiantis simptomais ir ginekologinės apžiūros rezultatais. Svarbu tiksliai nurodyti visus pastebėtus ženklus savo gydytojui. Jei reikia, atliekami papildomi tyrimai:
- Kraujo ir šlapimo tyrimai infekcijoms nustatyti.
- Dažymo testas – specialus dažiklis įvedamas į šlapimo pūslę ar tiesiąją žarną, stebima, ar nėra pratekėjimo pro makštį.
- Fistulogramos rengeno tyrimas – nustatomas fistulių dydis ir skaičius.
- Kompiuterinė tomografija (CT urograma) – makšties ir šlapimo takų vaizdavimas.
- Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) – įvertinamas makšties ir tiesiosios žarnos būklė.
- Cistoskopija leidžia apžiūrėti šlapimo pūslės ir šlaplės vidų.
- Lankstus sigmoidoskopas ar kolonoskopija naudojami storosios žarnos, tiesiosios žarnos apžiūroms.
- Retrogradinės pielogramos su kontrastu ir rentgeno nuotrauka padeda aptikti nutekėjimą tarp makšties ir šlapimtakių.
Gydymas ir valdymas
Gydymo būdas priklauso nuo fistulės tipo ir vietos.
- Nedidelės fistulės kartais užgyja savaime, skiriant antibiotikus ar vaistus uždegimui gydyti.
- Vesikovaginalinės fistulės atveju laikinai įvedamas kateteris leidžia šlapimui ištekėti ir audiniams gyti.
- Šlapimtakių fistulėms gali būti taikomi stentai, kad būtų palaikomas šlapimtakio praeinamumas.
Daugeliu atvejų reikalinga chirurginė korekcija, kurią galima atlikti keliais būdais – per makštį, minimaliai invazyviai (naudojant laparoskopiją ar robotiką) arba per tiesiąją žarną. Pagal situaciją, fistulė uždaroma naudojant gyvus audinius, laboratorijoje sukurtus audinius arba specialų chirurginį tinklelį. Sėkmingai atlikus operaciją, beveik 90 % moterų visiškai pasveiksta.
Ką tikėtis po tiesiosios žarnos-makšties fistulės operacijos?
Kartais, jei fistulė didelė ir jungia virškinimo trakto organus, gali būti reikalinga laikina stoma – išvedama iš žarnyno atvirkštinė anga pilvo sienoje, į kurią laikinai nukreipiamos išmatos. Išmatos renkamos į maišelį ant pilvo, o vėliau, audiniams sugijus, žarnynas sujungiamas atgal, o stoma uždaroma.
Atsigavimas po operacijos
- Gerkite paskirtus antibiotikus, jei jų reikia, kad išvengtumėte infekcijos.
- Seksualiniai santykiai, tamponų naudojimas ar kiti daiktai makštyje neleistini tol, kol gydytojas neleidžia.
- Norint išvengti vidurių užkietėjimo ar viduriavimo, rekomenduojama subalansuota ląstelienos turinti mityba ir pakankamas vandens kiekis. Esant poreikiui pasikonsultuokite dėl vidurius laisvinančių vaistų naudojimo.
Nedidelės fistulės kai kada užgyja, taikant antibiotikus ir kateterį, kuris padeda šlapimui nutekėti ir leidžia žaizdai gyti be dirginimo.
Prevencija
Visiškai apsisaugoti nuo makšties fistulių neįmanoma, tačiau galima sumažinti jų tikimybę. Rekomenduojama:
- Kontroliuoti lėtines ligas – Krohno ligą ar opinį kolitą.
- Laiku ir kruopščiai gydyti dubens organų infekcijas pagal gydytojo paskirtą planą.
- Rūpintis reguliaria nėščios moters priežiūra, kad būtų galima laiku pastebėti gimdymo komplikacijas, galinčias uždelsti gimdymą.
- Rinktis patyrusį gydytoją sudėtingoms operacijoms, pavyzdžiui, histerektomijai, siekiant sumažinti komplikacijų riziką.
Prognozė
Chirurginis gydymas efektyvus daugumai pacienčių. Dažniausiai simptomai išnyksta ir moterys vėl gali mėgautis įprastu gyvenimu be apribojimų.
Vis dėlto, tam tikrais atvejais fistulės gali atsinaujinti arba blogiau gyti – ypač sergant vėžiu ar esant Krono ligai. Užsitęsę negydytos fistulės simptomai neretai sukelia ir psichologinių sunkumų, tokių kaip nerimas ar depresija.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į sveikatos specialistą, jei pastebite šiuos požymius:
- Iš makšties išeinantis šlapimas ar išmatos.
- Skausmas lytinių santykių metu.
- Pilvo skausmas, karščiavimas, pykinimas ar viduriavimas.
Kokie gydytojai padeda esant makšties fistulei?
- Ginekologas
- Urologas
- Uroginekologas
- Kolorektalinis chirurgas
Klausimai gydytojui
- Kokia priežastis lėmė makšties fistulės atsiradimą?
- Kokio tipo fistulė nustatyta?
- Kaip turėčiau rūpintis savimi, kol turiu fistulę?
- Kokie galimi gydymo būdai?
- Kokios galimos chirurginių procedūrų komplikacijos?
- Kaip sumažinti fistulių pasikartojimo tikimybę ateityje?
