Vaginitas – tai apibendrinantis terminas, naudojamas apibrėžti įvairias būkles, sukeliančias makšties uždegimą ar dirginimą. Ši problema būdinga daugeliui moterų, dažnai pasireiškianti bent kartą gyvenime. Nors apie makšties sveikatą dažnai nesusimąstome tol, kol neatsiranda neįprastų pojūčių, bet tokie simptomai kaip niežulys, deginimo jausmas ar keistas išskyrų kvapas gali priversti kreiptis į gydytojus.
Dažniausios vaginito priežastys
Vaginitą gali sukelti daugybė organizmų, tarp jų – bakterijos, grybeliai, parazitai, taip pat cheminės medžiagos, esančios kūno priežiūros priemonėse. Kartais šią būklę sukelia lytiniu keliu plintančios infekcijos arba estrogeno lygio sumažėjimas, sukeliantis makšties sausumą. Problemos šaltinį dažnai nulemia uždegimo tipas.
Dažniausi vaginito tipai
- Bakterinis vaginozė
- Grybelinė infekcija (mielių sukelta)
- Trichomoniazė
- Nesukeltas infekcijos vaginitas
- Makšties atrofija dėl estrogeno sumažėjimo (menopauzinis sindromas)
Bakterinis vaginozė
Ši vaginito forma pasireiškia, kai natūraliai makštyje esančios bakterijos pradeda sparčiai daugintis, sutrikdydamos įprastą mikroflorą. Pagrindinis požymis – žuvies kvapo išskyros.
Grybelinė infekcija
Grybelinė infekcija, dar vadinama kandidoze, dažnai pasireiškia, kai grybeliai (ypač candida), nuolat gyvenantys makštyje, ima stipriai daugintis. Tokiu atveju gali atsirasti niežėjimas, deginimo pojūtis ir išskyrų pokyčiai.
Trichomoniazė
Trichomoniazė – tai lytiniu keliu plintanti infekcija, kurią sukelia vienaląstis parazitas Trichomonas vaginalis. Simptomai dažniausiai – nemalonus kvapas, niežulys ir išskyrų pakitimai.
Nesukeltas infekcijos vaginitas
Šio tipo vaginitą sukelia dirgikliai – pavyzdžiui, kvapnios muilo priemonės, intymios higienos purškalai, skalbimo milteliai ar spermicidai. Makšties ir aplink esančios odos jautrumas gali kilti nuo naujų priežiūros produktų ar net skalbinių minkštiklių.
Atrofinis (menopauzinis) vaginitas
Ši problema dažniausia po menopauzės ar dėl sumažėjusio estrogeno kiekio (dažnai po kiaušidžių operacijų). Dėl to makšties gleivinė suplonėja ir tampa sausa, todėl gali pasireikšti nemalonūs simptomai.
Hormonų svyravimai po gimdymo arba žindymo laikotarpiu taip pat gali sukelti makšties sausumą ir panašius pojūčius.
Vaginito simptomai
Atsižvelgiant į konkrečią priežastį, kiekviena vaginito rūšis gali turėti šiek tiek skirtingus simptomus, tačiau dažniausiai pasireiškia šie požymiai:
- Santykio, kvapo ar tekstūros pokyčiai makšties išskyrose
- Niežulys, perštėjimas ar sudirginimas makštyje bei išoriniuose lytiniuose organuose
- Degimo pojūtis šlapinantis
- Skausmas lytinio akto metu arba naudojant tamponus
- Nedidelis kraujavimas tarp menstruacijų
Išskyrų pokyčiai dažnai nurodo, kokio tipo vaginitą patiriate. Sergant įvairios kilmės vaginitu, išskyros gali būti stipraus kvapo, putotos, su gumulėliais ar gelsvos ar žalsvos spalvos. Įprasta išskyrų spalva – skaidri ar balta, be stipraus kvapo.
Išskyros ir jų pokyčiai
Vaginitas beveik visada lemia pakitimus išskyrose: pasikeičia konsistencija, spalva, kartais atsiranda stiprus kvapas. Natūraliai makšties išskyros turėtų būti šviesios, bekvapės ar su vos juntamu kvapu.
Pastebėjus ilgiau trunkančius išskyrų pokyčius ar nemalonų kvapą, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Kaip užsikrečiama vaginitu?
Kilus vaginitui, priežastys gali būti įvairios:
- Mikroorganizmų (bakterijų ar grybelių) pusiausvyros sutrikimas makštyje. Dažnai prie to prisideda antibiotikų vartojimas, nes jie sumažina „gerųjų“ bakterijų kiekį.
- Lytiniu keliu plintančios infekcijos. Mikroorganizmai gali perduoti per lytinius santykius (makšties, oralinius ar analinius), todėl rizika išauga esant keliems partneriams.
- Chemikalų dirginimas. Daugelyje intymios higienos, kremų ar skalbiklių esančios dalelės gali sukelti alergines reakcijas ar uždegimą.
- Hormoniniai pokyčiai. Estrogeno lygio sumažėjimas (štai kodėl nėštumas, žindymas ar menopauzė dažnai iššaukia vaginitą).
Ar vaginitas užkrečiamas?
Kai kurios vaginito rūšys gali būti perduodamos lytiniams partneriams. Net grybelinės infekcijos gali išplisti tarp partnerių lytinių santykių metu.
Ar vaginitas laikomas lytiškai plintančia liga?
Vaginitas oficialiai nepriskiriamas lytiškai plintančioms ligoms, tačiau kai kurios LPI (pavyzdžiui, trichomoniazė ar genitalijų pūslelinė) gali būti vaginito priežastis.
Kokie rizikos veiksniai skatina vaginitą?
- Antibiotikų ar ilgai naudojamų kortikosteroidų vartojimas
- Hormonų pokyčiai
- Nesaugūs lytiniai santykiai ar keli partneriai
- LPI turėjimas
- Drėgnos ar aptemptos aprangos dėvėjimas
- Makšties plovimai
- Naudojami kvapieji purškalai, spermicidai
- Diabetas ar susilpnėjusi imuninė sistema
Galimos komplikacijos
Vaginitas padidina jautrumą lytiškai plintančioms infekcijoms, nes sudirgusi gleivinė tampa pažeidžiamesnė įvairiems mikroorganizmams.
Kaip nustatomas vaginitas?
Gydytojas surenka ligos anamnezę, atlieka fizinį bei ginekologinį apžiūrą. Dažnai makšties išskyrų mėginys išsiunčiamas tyrimams, siekiant nustatyti infekcijos tipą, o taip pat gali būti matuojamas ir makšties skysčio rūgštingumas (pH lygis).
Prieš vizitą pas gydytoją kartais rekomenduojama bent 24 valandas nesimylėti ir nenaudoti higienos priemonių makšties viduje.
Vaginito gydymas
Tiksli diagnozė yra būtina, nes skirtingos vaginito formos reikalauja skirtingų gydymo būdų. Kuo atidžiau stebėsite savo simptomus ir išskyrų pobūdį, tuo lengviau bus pasirinkti tinkamą gydymo taktiką.
- Bakterinis vaginozė paprastai gydoma antibiotikais, kurie būna žvakučių, kremo arba geriamųjų tablečių pavidalu.
- Grybelinės infekcijos gydomos nereceptiniais antimikotiniais kremais ar žvakutėmis. Esant sunkesniems atvejams, gali būti paskiriama geriama priemonė.
- Trichomoniazė gydoma receptiniais vaistais nuo parazitų, dažniausiai skiriant antibiotikus. Svarbu gydyti ir lytinius partnerius, jei jie buvo pastaraisiais mėnesiais.
- Nesukelto infekcijos vaginito atveju reikėtų nustatyti ir atsisakyti dirginančios medžiagos: pavyzdžiui, pakeisti muilą ar skalbimo miltelius.
- Vaginitui dėl išsekusio estrogeno gali būti paskirti hormoniniai vaistai (kremas, makšties tabletės ar žiedai).
Vaginitui gydyti svarbu vengti lytinių santykių iki visiško pasveikimo.
Ar vaginitas gali praeiti savaime?
Kai kurios lengvos grybelinės infekcijos gali išnykti savaime, tačiau geriau nelaukti ir negydyti savarankiškai, kol nebus aiški priežastis. Negydomas bakterinis vaginitas gali sukelti komplikacijų, ypač nėštumo metu ar padidinti LPI riziką.
Kaip sumažinti vaginito riziką?
- Dėvėti laisvus, orui laidžius apatinius ir rūbus iš natūralių medžiagų, vengti ilgai likti su drėgnais arba prakaituotais drabužiais.
- Intymiai higienai naudoti muilus be stiprių kvapų, atsisakyti makšties plovimo ir kvapiųjų purškalų.
- Niekada neplauti makšties vidinės dalies (dušuoti), nes tai išbalansuoja mikroflorą.
- Atliekant higienos procedūras – šluostytis nuo priekio į galą, kad išvengti bakterijų patekimo iš tiesiosios žarnos.
- Konsultuotis su gydytoju dėl hormoninių priemonių (ypač artėjant menopauzei ar patiriant estrogeno stygių).
- Reguliariai atlikti profilaktinius ginekologinius tyrimus, ypač jei turite daugiau nei vieną lytinį partnerį.
Ko tikėtis, sergant vaginitu?
Nors ši būklė dažnai sukelia diskomfortą, tiksliai nustačius priežastį ir pasirinkus tinkamą gydymą, galima visiškai pašalinti simptomus. Kai priežastis – cheminiai dirgikliai, dažnai pakanka nustoti naudoti netinkamą produktą. Antibiotikai ar antimikotiniai vaistai gali prireikti iki dviejų savaičių, kad infekcija praeitų. Svarbiausia – tiksliai laikytis gydytojo patarimų ir išgydyti visas vaginito priežastis.
Kreipimasis į specialistus
Būtina skubiai kreiptis į gydytoją, jei pastebite:
- Aštraus kvapo, keistos spalvos ar neįprastai tirštas išskyras
- Makšties niežulį, sudirginimą ar skausmą
- Skausmą šlapinantis arba lytinio akto metu
Jei simptomai buvo naujai atsiradę po lytinių santykių su nauju ar keliais partneriais, galima įtarti LPI ir svarbu kuo skubiau pradėti gydymą. Taip pat būtina kreiptis į gydytoją, jei atlikus gydymą nesumažėjo grybelinės infekcijos simptomai, nes gali reikėti stipresnio preparato.
Klausimai, kuriuos rekomenduojama užduoti gydytojui
- Ar gydymo metu reikėtų vengti lytinių santykių?
- Ar būtina gydyti ir mano partnerį(-ius)?
- Ar paskirtas vaistas nesąveikaus su kitais mano vartojamais vaistais?
- Ar naudojamą kremą ar žvakutes tęsti mėnesinių metu?
- Kada reikėtų atlikti pakartotinę apžiūrą?
