Melanofobija – tai stipri baimė, susijusi su juoda spalva. Nors ši baimė nėra oficialiai pripažinta kaip atskira medicininė diagnozė, ją galima laikyti tam tikro tipo specifine fobija. Žmonės, kurie ją patiria, jaučia neadekvačiai didelę baimę, kuri nė iš tolo neatitinka realios grėsmės.
Kas yra melanofobija?
Melanofobija pasireiškia kaip intensyvi baimė matant ar įsivaizduojant juodą spalvą. Daliai žmonių ši baimė tokia stipri, kad gali sukelti net panikos atakas. Šis jausmas dažnai kyla dėl simbolinių reikšmių, kurios priskiriamos tamsioms spalvoms. Jos asocijuojasi su tamsa, pavojumi, mirtimi, liūdesiu, vienatve ar beviltiškumu. Dažnai asmuo taip vengia visko, kas susiję su juoda spalva, jog tai ima trukdyti kasdieniam gyvenimui.
Susijusios baimės
Žmonės, kurie patiria melanofobiją, dažnai turi ir kitų baimių, susijusių su spalvomis ar tam tikromis situacijomis. Tai gali būti:
- Autofobija – baimė likti vienam;
- Kromofobija – baimė įvairių spalvų;
- Niktofobija – baimė tamsos;
- Samainofobija – baimė Helovino;
- Selenofobija – baimė mėnulio;
- Tanatofobija – baimė mirties.
Kaip pasireiškia fobija?
Natūralu, kad tam tikros situacijos ar objektai kelia nerimą – pavyzdžiui, kraujas, gyvatės ar aukštis. Vis dėlto fobijos išsiskiria savo stiprumu – baimė būna tokia gili, kad žmogus visomis išgalėmis stengiasi jos išvengti, net jei tai riboja kasdienybę. Jos išauga ne dėl realios grėsmės, o dėl stiprių emocinių asociacijų ir gali ūmėti net smulkmeniškose situacijose.
Melanofobijos simptomai
Ši baimė kyla ne tik iš regimo kontakto – net pagalvojus apie juodą spalvą bei jos simboliką, gali pasireikšti įvairūs simptomai:
Elgesio pokyčiai
- Vengimas bet kokių daiktų, kuriuose dominuoja juoda spalva (pavyzdžiui, vaistų pakuotės su juodomis etiketėmis);
- Didelis diskomfortas arba nerimas būnant lauke naktį;
- Atsisakymas išeiti iš namų, baiminantis pamatyti tamsias spalvas;
- Baimė užsimerkti.
Fiziniai simptomai
- Nerimo simptomai;
- Sumišimas ar sunkumas susikaupti;
- Depresyvios nuotaikos;
- Pykina, gali sutrikti virškinimas arba stiprėti pilvo skausmas;
- Galvos skausmas.
Kaip diagnozuojama melanofobija?
Nustatant melanofobiją, gydytojas išsamiai domisi jūsų išgyvenamais simptomais ir jų įtaka gyvenimui. Svarbu įvertinti, kiek dažnai galvojate apie baimę juodai spalvai, ar jos vengiate, kokio stiprumo simptomus jaučiate ir kiek ilgai jie trunka. Taip pat gydytojas domisi, ar jūsų artimųjų rate būta nerimo ar kitų fobijų, bei ar juoda spalva turi ypatingą reikšmę jūsų kultūroje. Tai padeda suprasti fobijos kilmę ir pobūdį.
Kas lemia melanofobijos atsiradimą?
Šios fobijos ištakos paprastai susijusios su keliais veiksniais:
- Paveldimumas – jeigu šeimoje yra buvę nuotaikos ar nerimo sutrikimų;
- Aplinkos poveikis – emocinės traumos, susijusios su juoda spalva (pavyzdžiui, patirtos nelaimės ar tamsios spalvos asociacijos su netektimi);
- Kultūriniai įsitikinimai – daugelyje kultūrų juoda spalva siejama su mirtimi ar gedulu, kas stiprina emocinį atsaką.
Melanofobijos gydymas
Vienas dažniausių gydymo metodų – ekspozicinė terapija. Jos metu žmogus palaipsniui ir kontroliuojamai supažindinamas su savo baimės objektu – pradedant nuo mažų juodos spalvos kiekio turinčių objektų iki visiškai juodų daiktų. Gydymo eigoje juoda spalva tampa vis mažiau bauginanti.
Kitos veiksmingos priemonės:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): pokalbiai su specialistu padeda identifikuoti neigiamas mintis apie tamsias spalvas ir rasti tinkamus būdus joms įveikti;
- Streso mažinimo technikos – giluminis kvėpavimas ar meditacija padeda nuraminti mintis ir kūną, suteikia daugiau kontrolės įveikiant nerimą;
- Vaistai: nors jie tiesiogiai neišgydo melanofobijos, antidepresantai gali pagerinti bendrą nuotaiką, o anksiolitikai padeda susidoroti su ūmiu nerimu sudėtingose situacijose, pavyzdžiui, laidotuvėse ar per Heloviną.
Kaip padėti sau ir sumažinti riziką?
Išmokę konstruktyviai reaguoti į nerimą, galite sumažinti fobijos poveikį kasdienybei. Naudingi patarimai apima:
- Mažinti kofeino, alkoholio ir kitų stimuliatorių vartojimą;
- Stengtis išvengti per didelio streso;
- Atsisakyti rūkymo ar dūminių medžiagų vartojimo;
- Kreiptis į specialistus, kai nerimo valdyti tampa sunku;
- Būti daugiau su artimaisiais ir palaikančiais žmonėmis.
Perspektyvos ir gyvenimas su melanofobija
Tinkamai gydant, galima išmokti valdyti baimę tamsioms spalvoms, o gyvenimo kokybė pastebimai pagerėja. Tačiau stiprus nerimas gali pasikartoti, tad svarbu mokėti taikyti įgytas įveikos strategijas ar prireikus kreiptis pagalbos į specialistus.
Nepaisant stiprios traukos vengti tamsių spalvų, nuolatinis jų vengimas gali tik dar labiau įtvirtinti fobiją. Kartais net nesuvokiama, kodėl juoda spalva tampa tokia gąsdinanti, nors realaus pavojaus nedaug. Todėl laiku pradėjus gydymą, galima pakeisti požiūrį ir įveikti šią baimę.
