Meningokokcemija – itin reta ir pavojinga liga, kurią sukelia meningokoko bakterija, patekus į kraują. Negydoma ji itin greitai blogina būklę ir gali baigtis mirtimi per kelias valandas. Dažnai šis susirgimas dar vadinamas meningokokine sepsine infekcija.
- 1.Kas sukelia meningokokcemiją?
- 2.Meningitas ir meningokokcemija: kuo skiriasi?
- 3.Kaip meningokokas plinta?
- 4.Kam gresia didžiausia rizika?
- 5.Meningokokcemijos simptomai
- 6.Kokios galimos komplikacijos?
- 7.Kaip diagnozuojama meningokokcemija?
- 8.Gydymo galimybės
- 9.Kaip išvengti meningokokcemijos?
- 10.Ligos eiga ir prognozė
- 11.Kada būtina kuo greičiau kreiptis į medikus?
- 12.Ką svarbu aptarti su gydytoju?
Kas sukelia meningokokcemiją?
Šią ligą sukelia bakterija Neisseria meningitidis, dar kitaip žinoma kaip meningokokas. Patekęs į žmogaus kraujotaką, jis pažeidžia kraujagyslių sieneles, todėl sutrinka kraujo tėkmė į audinius bei organus. Tokia pažaida sukelia įvairius simptomus – pradedant šalčiu galūnėse, stipriais raumenų skausmais, baigiant odos pakitimais ar bėrimu. Pro kraujagyslių pažeidimus ištekėjęs kraujas susidaro mažas raudonas dėmeles, kurios ilgainiui išplinta ir tampa didesnės.
Meningitas ir meningokokcemija: kuo skiriasi?
Abi šios būklės priklauso meningokokinėms ligoms, tačiau skiriasi pažeidimo vieta. Meningitas išsivysto, kai bakterijos sukelia smegenų dangalų uždegimą, o meningokokcemija – kai bakterijos dauginasi kraujyje. Kartais abi ligos gali vykti vienu metu. Svarbu žinoti, kad meningitą gali sukelti ir virusai, grybeliai ar kitos bakterijos.
Kaip meningokokas plinta?
Infekcijos rizika išauga esant artimam kontaktui. Dažniausiai ji plinta per bučinius, kartu naudojamus indus, gėrimus ar valgymo įrankius. Užsikrėsti gali ir kartu gyvenantys asmenys ar artimi bendrakeleiviai.
Kam gresia didžiausia rizika?
- Kūdikiams ir mažiems vaikams
- Paaugliams
- Studentams ir jauniems suaugusiems, gyvenantiems bendrabučiuose ar grupėse
- Tiems, kurie gyvena ar keliauja į kai kurius regionus, ypač Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos
- Žmonėms, turintiems imuninės sistemos sutrikimus (pvz., su tam tikrais imuninės sistemos deficitais ar vartojantiems tam tikrus vaistus)
- Asmenims, neturintiems blužnies ar kurių blužnis neveikia tinkamai
Meningokokcemijos simptomai
- Staiga prasidedantis šalčio pojūtis rankose bei kojose
- Stiprus raumenų, ypač kojų, skausmas
- Silpnumas, nuovargis, energijos trūkumas
- Greitas kvėpavimas
- Pilvo skausmas
- Šaltkrėtis, drebulys (rigoras)
- Odos pakitimai: blyškumas, melsvos ar rausvos dėmės
- Lygios, dažniausiai raudonos, rudos, mėlynos ar violetinės spalvos dėmelės ar bėrimas, pradedantis formuotis spaudžiamose kūno vietose (pažastys, liemens sritis, kulkšnys, alkūnės, šlaunų vidinės pusės). Tokios dėmės ima plėstis ir apima didesnius odos plotus. Pastebėjus pirmuosius bėrimo požymius, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Kokios galimos komplikacijos?
- Sepsinis šokas – pavojingai sumažėjęs kraujospūdis
- Kraujo krešėjimo sutrikimai, dėl kurių gali kilti vidinis ar išorinis kraujavimas (diseminuota intravaskulinė koaguliacija)
- Purpura fulminans – rimta komplikacija, kai žūsta odos audiniai
- Audinių žūtis (gangrena), kuri gali pareikalauti galūnių amputacijos
- Širdies raumens uždegimas (miokarditas)
- Organų pažeidimas ar nepakankamumas
Kaip diagnozuojama meningokokcemija?
Įtarus meningokokinę infekciją, atliekami kraujo tyrimai bei gali būti imamas smegenų–nugaros skysčio (likvoro) mėginys. Svarbu, kad gydytojai dažnai pradeda gydymą antibiotikais dar nepasiekus tyrimų rezultatų, jei yra aiški infekcijos tikimybė.
Kokie diagnostiniai tyrimai dažniausiai atliekami?
- Kraujo pasėlis (kultūra)
- Juosmens punkcija (lumbarinis dūris), kai tiriamas galvos ir nugaros smegenų aplink esantis skystis
Gydymo galimybės
Meningokokcemija gydoma antibiotikais – dažniausiai naudojami ceftriaksonas, cefotaksimas arba penicilinas. Be antibiotikų, priklausomai nuo ligos sunkumo, gali būti taikomas papildomas gydymas:
- Negyvų audinių pašalinimas chirurginiu būdu
- Skysčių ir vaistų infuzija kraujospūdžiui palaikyti
- Deguonies terapija – per kaukę ar specialų kvėpavimo aparatą
Kaip išvengti meningokokcemijos?
Patikimiausias apsaugos būdas – vakcinacija. Yra dvi pagrindinės vakcinų rūšys: konjuguota meningokokinė vakcina (MenACWY) ir MenB vakcina. Skiepijimo rekomendacijos numato:
- MenACWY skiepą vaikams 11–12 metų, vėliau sustiprinamą 16 metų
- MenACWY tiems vaikams ar suaugusiesiems, kuriems yra didesnė rizika susirgti A, C, W ar Y grupės meningokokine infekcija
- MenB vakcina taikoma asmenims, kuriems gresia B grupės meningokoko sukeltos ligos pavojus
Taip pat gydytojai rekomenduoja artimą kontaktą su liga turėjusiam asmeniui – pavyzdžiui, kartu gyvenantiems žmonėms ar bučiavimosi partneriams – pasitarti, ar reikia prevencinių antibiotikų kursų, kad būtų sumažintas užsikrėtimo pavojus.
Ligos eiga ir prognozė
Meningokokcemija gydoma stacionare, dažnai reikia kelių dienų intensyvios priežiūros. Antibiotikai skiriami į veną, taip pat gali būti taikomos ir kitos priemonės komplikacijų gydymui ir būklei stabilizuoti.
Ar ligą galima visiškai išgydyti?
Jei gydymas paskiriamas laiku, antibiotikai gali visiškai sunaikinti sukėlėją. Visgi kai kuriems pacientams išlieka ilgalaikės sveikatos pasekmės. Reabilitacijos eiga bei galimos komplikacijos aptariamos su gydytoju individualiai.
Kokia ligos baigtis?
Negydoma meningokokcemija per trumpą laiką dažnai baigiasi mirtimi. Net ligoninėse pacientų mirtingumas, nepaisant gydymo, siekia 10–15 proc.
Kada būtina kuo greičiau kreiptis į medikus?
Pajutus aprašytus simptomus – staigią blogą savijautą, karščiavimą, bėrimą ar kitus pavojingus požymius jums arba jūsų vaikui – nedelsdami vykti į ligoninę. Ši liga progresuoja ypač sparčiai.
Ką svarbu aptarti su gydytoju?
- Kokios mano gydymo alternatyvos?
- Per kiek laiko galima tikėtis pagerėjimo?
- Kaip tvarkytis su ilgalaikėmis pasekmėmis ar komplikacijomis?
- Ar reikia profilaktinių antibiotikų mano šeimos nariams ar artimiausiems kontaktams?
- Kada rekomenduojama sugrįžti pas gydytoją patikrai?
