Periodiniai galūnių judesiai miego metu (PLMS) – tai būklė, kai žmogus naktį patiria pasikartojančius ir ritmiškus kojų ar rankų judesius, trukdančius miegui. Dėl šių nevalingų judesių dažnai nukenčia miego kokybė, o pats žmogus apie juos dažnai net nenutuokia. Ši būklė gali būti vadinama ir miego mioklonijos sindromu.
Kaip vyksta periodiniai galūnių judesiai miego metu?
PLMS metu dažniausiai judesiai stebimi apatinėse galūnėse – pavyzdžiui, išsitiesia didysis kojos pirštas, sulenkiamas čiurnos, kelio ar klubo sąnarys. Kai kuriems asmenims judesiai aptinkami ir rankose. Dažniausiai judesiai kartojasi kas 20–40 sekundžių.
Sąsajos su kitomis ligomis
Itin dažnai PLMS pasireiškia drauge su neramių kojų sindromu (iki 90 proc. atvejų). Taip pat jis gali lydėti ir tokias ligas kaip obstrukcinė miego apnėja, narkolepsija, REM miego elgesio sutrikimas, šlapimo toksinų kaupimasis (uremija), kai kurie stuburo navikai ir aktyvumo bei dėmesio sutrikimas (ADHD).
Plms ir PLMD skirtumai
Nors PLMS ir periodinių galūnių judesių sutrikimas (PLMD) skamba panašiai ir sukelia tokius pat judesius, jų esmė skiriasi. Jei šie judesiai kyla savaime, neradus juos sukėlusios kitos ligos, tai vadinama PLMD – ši būklė pasitaiko retai. PLMS terminas vartojamas tada, kai judesiai yra susiję su jau diagnozuota liga. PLMS fiksuojama daug dažniau.
Kaip dažni yra periodiniai galūnių judesiai miego metu?
Miego tyrimų duomenimis, šis sutrikimas diagnozuojamas 4–11% suaugusiųjų bei 5–8% vaikų. PLMS gana dažnai aptinkama atliekant miego tyrimus.
Plms simptomai
Žmonės su PLMS dažniausiai kreipiasi į gydytojus dėl pasikartojančių miego sutrikimų. Dažniausi nusiskundimai – dienos nuovargis, mieguistumas ir nemiga. Naktį miegant ima trūkčioti arba staiga susitraukinėja kojų ar rankų raumenys, nors pats žmogus to dažnai net nepastebi. Dažnai apie tokius judesius praneša kartu miegantis partneris, kuris pastebi, kad žmogus naktį „spardosi“.
Pasitaiko, kad dėl šių nevalingų judesių žmonės dažniau atsibunda naktį ar sunkiau užmiega.
Plms priežastys
Tikslios šios būklės priežastys dar nėra žinomos. Mokslininkų nuomone, PLMS gali sukelti nugaros smegenų veiklos sutrikimai, dėl kurių naktį atsiranda nevalingi judesiai. Pastebėta, kad kai kurie vaistai šią problemą gali dar labiau paaštrinti. Tarp jų – tam tikri antidepresantai (pvz., mirtazapinas, venlafaksinas, sertralinas, fluoksetinas, amitriptilinas), antihistamininiai vaistai bei kai kurie antipsichotikai.
Kas didina PLMS riziką?
- Mažakraujystė (anemija)
- Vyresnis (65 metų ir daugiau) amžius
- Diabetinė neuropatija
- Paveldimumas – šeimos istorija, kai giminaičiai turi neramių kojų sindromą ar PLMS/PLMD
- Antsvoris ar nutukimas
- Mažas fizinis aktyvumas
- Rūkymas
Kaip nustatoma ši būklė?
Gydytojai PLMS diagnozuoja įvertinę žmogaus ligos istoriją ir atlikę nakties miego tyrimą (polisomnografiją). Šio tyrimo metu naudojami įvairūs jutikliai, kurie fiksuoja širdies, smegenų, kvėpavimo ir kitų sistemų veiklą, kol žmogus miega. Suaugusiesiems PLMS nustatomas, jei per valandą užfiksuojama daugiau nei 15 tokių judesių, o vaikams – jei per valandą jų būna daugiau nei penkių.
PLMD diagnozuojama tik tada, jei nėra kitų ligų, galinčių sukelti šiuos judesius, pavyzdžiui, miego apnėjos ar neramių kojų sindromo. Kartais gali būti atlikti papildomi – pvz., kraujo tyrimai – tam, kad būtų pašalintos kitos galimos priežastys.
Kaip gydomas periodinių galūnių judesių sutrikimas?
Specialaus gydymo PLMS nėra. Dažniausiai gydytojai skiria vaistus, skirtus neramių kojų sindromui gydyti, nes šios dvi būklės glaudžiai susijusios, o medikamentai gali būti veiksmingi abiem atvejais. Dažniausiai taikomi vaistai: pramipeksolis, ropinirolis, rotigotinas, gabapentinas, pregabalinas.
Taip pat tiriamos kitos gydymo galimybės, tarp kurių – klonazepamas, melatoninas, valproatas, selegilinas. Jei vartojate vaistus (ypač antidepresantus ar kitus), kurie galėtų paaštrinti PLMS simptomus, su gydytoju verta aptarti galimą jų keitimą. Svarbu niekada nenutraukti paskirtų vaistų nepasitarus su mediku.
Ar galima išvengti šios būklės?
Kadangi nėra aiškių šios būklės priežasčių, šiuo metu nėra žinoma, kaip konkrečiai PLMS būtų galima išvengti. Vis dėlto sumažinti riziką galima vengiant rizikos veiksnių: mesti rūkyti, didinti fizinį aktyvumą, stengtis išlaikyti sveiką kūno svorį.
Prognozė ir galimos pasekmės
Ši būklė labiausiai atsiliepia žmogaus miego kokybei – nukenčia poilsis ne tik pačiam žmogui, bet ir šalia miegančiam partneriui. Nors ilgalaikių pasekmių tyrimų nėra daug, pastebėta, kad asmenys, turintys įvairių miego judesių sutrikimų, dažnai pasižymi padidėjusiu kraujo spaudimu, o tai gali didinti insulto ar infarkto riziką. Verta pasitarti su gydytoju, kaip valdyti šiuos rizikos veiksnius.
Kada vertėtų kreiptis į gydytoją?
- Jei pastebėjote naujus simptomus ar esami paaštrėjo
- Jei dėl gydymo pasireiškė nemalonūs šalutiniai poveikiai
Papildoma informacija apie PLMS
- PLMS nėra Parkinsono ligos pranašas – šie sutrikimai gali pasireikšti sergantiems Parkinsonu, tačiau PLMS nelaikoma šios ligos ankstyvu požymiu.
- PLMS laikoma neurologiniu sutrikimu, nes dauguma atvejų kyla dėl nervų sistemos, ypač nugaros smegenų, veiklos sutrikimų.
